Lietuvos istorijos žinių lobynas
Šaltinis
5 teiginiai5 įrašai0 ryšių
Wremiennik Sofijski Balińskio tekste naudojamas kaip Rusios metraštinės tradicijos šaltinis. Jis siejamas su Jaunučio pabėgimu, ankstyvu Šv. Mikalojaus bažnyčios paminėjimu Vilniuje, 1394 m. Vilniaus puolimu ir 1430 m. Trakų-Vilniaus suvažiavimu.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Patikrinti teiginiai
Wremiennik Sofijski nurodomas kaip šaltinis dėl Šv. Mikalojaus bažnyčios Vilniuje egzistavimo 1347 m.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Wremiennik Sofijski, p. 334. Žr. Danilovičių: Latopisiec Litwy i Kronika Ruška, Vilniuje, 1827 m. 1.170; užsimena apie tos bažnyčios Vilniuje egzistavimą jau 1347 metais. Kalbame čia apie Šv.
Sofijski Wremiennik minimas greta kitų šaltinių aiškinant Narimanto, Patriko ir Lengvenio valdžios seką Didžiajame Naugarde.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Bent jau apie Narimantą kalbant, pirmiausia, Dlugošas, žinia, apsirinka jį prie Algirdo brolių priskirdamas, ir žinome iš Rusios metraštininkų, kad jis Didįjį Naugardą valdęs iki 1348 m.; o po jo ten valdžią perėmęs jo sūnus Patrikas, arba Patricijus; po pastarojo tapo valdovu, arba Žečpospolitos vaivada, ir Rusios bei Ladogos kunigaikštis Simonas Lungvinas, arba tiksliau Lengvenis, Lietuvos kunigaikštis, Algirdo sūnus: žr. D a n i L, Kronika Ruška pr 206. K a r a m z i n. V, 80,85 ir pastaba 106,108. Sofijski Wremiennik, p. 382.
Sofijski Wremiennik rašo, kad vokiečių pulkai atėjo prie Vilniaus prieš Vytautą, kovėsi prie miesto ir buvo Lietuvos nugalėti.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
IV, p. 273 rašo: Boleslaus autem Suitrigello cum Conrado de Juningen Magistro Prussiae, cum Almanis et Francigenis, anno domini 1394, castra Vilnensia bimestri tempore obsedit, Witowdo eis resistere non sufficienti, solum ex insidiis eos lacessente et impetente [O Boleslovas Švitrigaila su Konradu fon Jungingenu, Prūsijos magistru, su vokiečiais ir prancūzais Viešpaties metais 1394 Vilniaus pilis dviem mėnesiams apgulė, Vytautui jiems atsikirsti nepajėgiant, tik iš pasalų juos puldinėjant ir atakuojant]. Sofijski Wremiennik, p. 414, taip pat užsimena apie tą Vilniaus puolimą. Tohože lieta, Niemcy prydosza ratiju ko hradu Wilnie, na Kniazia Vitowta į by st' im boj u brada Wilny i odoliesza Litwa [Tą pačią vasarą vokiečių pulkai, atėję prie Vilniaus miesto, prieš kunigaikštį Vytautą su jais kovėsi prie Vilniaus miesto ir Lietuva laimėjo].
Sofijski Wremiennik pateikia 1430 m. Trakų-Vilniaus suvažiavimo pas Vytautą dalyvių sąrašą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Kryžiuočių Slaptajame Archyve, Karaliaučiuje, yra Vytauto laiškų, rašytų magistrui Rusdorfui (pasak Karamzino, V, p. 145) derybų dėl Lietuvos karūnos Vytautui dingstimi, kur viename iš jų, datuotame 1430 m. rugpjūčio mėn., didžiajam magistrui praneša apie Maskvos didžiojo kunigaikščio ir Tverės kunigaikščio atvykimą į Lietuvą rugpjūčio 8-ą. Sofijski Wremiennik, T. Il, p. 2 taip pamini šį TrakųVilniaus suvažiavimą: Toho te lieta (1430 m.), u Witofta sjezd był wsiem liudem ot wsiech žemi, wnukjeho Kniaź Weliki W asilej Wasilewicz Moskowskij i Korol Jahajło Olherdowicz i Kunszter Niemieckij W ojewoda i Fotiej Mitropolit i Kardinal iz Rima ot Papy i Kniaź Boris Twerskij i W ojewoda Ljasz W ołoszskij i Korol Czeski i wsi Kniazi i Wojewody i Władyki i bojare sa wsiech ziemi byli u neho.
Wremiennik Sofijski nurodo, kad Goštautas vedė Bučiacką iš Podolės ir priėmė Romos katalikų tikėjimą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tas galingas didikas, paėmęs už žmoną Bučiacką iš Podolės, priėmė ir Romos katalikų tikėjimą, ir 18 Wremiennik Sofijski, p. 334. Žr. Danilovičių: Latopisiec Litwy i Kronika Ruška, Vilniuje, 1827 m. 1.170; užsimena apie tos bažnyčios Vilniuje egzistavimą jau 1347 metais.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 5 | 5 |