Wremiennik Sofijski nurodomas kaip šaltinis dėl Šv. Mikalojaus bažnyčios Vilniuje egzistavimo 1347 m.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 43
Wremiennik Sofijski, p. 334. Žr. Danilovičių: Latopisiec Litwy i Kronika Ruška, Vilniuje, 1827 m. 1.170; užsimena apie tos bažnyčios Vilniu je egzistavimą jau 1347 metais. Kal bame čia apie Šv.
Sofijski Wremiennik minimas greta kitų šaltinių aiškinant Narimanto, Patriko ir Lengvenio valdžios seką Didžiajame Naugarde.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 143
Bent jau apie Narimantą kal bant, pirmiausia, Dlugošas, žinia, apsirinka jį prie Algirdo brolių pri skirdamas, ir žinome iš Rusios met raštininkų, kad jis Didįjį Naugardą valdęs iki 1348 m.; o po jo ten val džią perėmęs jo sūnus Patrikas, ar ba Patricijus; po pastarojo tapo val dovu, arba Žečpospolitos vaivada, ir Rusios bei Ladogos kunigaikštis Simonas Lungvinas, arba tiksliau Lengvenis, Lietuvos kunigaikštis, Algirdo sūnus: žr. D a n i L, Kronika Ruška pr 206. K a r a m z i n. V, 80,85 ir pastaba 106,108. Sofijski Wremien- nik, p. 382.
Sofijski Wremiennik rašo, kad vokiečių pulkai atėjo prie Vilniaus prieš Vytautą, kovėsi prie miesto ir buvo Lietuvos nugalėti.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 152
IV, p. 273 rašo: Boleslaus autem Suitrigello cum Conrado de Juningen Magistro Prussiae, cum Almanis et Francigenis, anno domini 1394, castra Vilnensia bimestri tempore obsedit, Wi- towdo eis resistere non sufficienti, so lum ex insidiis eos lacessente et impe tente [O Boleslovas Švitrigaila su Konradu fon Jungingenu, Prūsijos magistru, su vokiečiais ir prancūzais Viešpaties metais 1394 Vilniaus pi lis dviem mėnesiams apgulė, Vytau tui jiems atsikirsti nepajėgiant, tik iš pasalų juos puldinėjant ir atakuo jant]. Sofijski Wremiennik, p. 414, taip pat užsimena apie tą Vilniaus puo limą. Tohože lieta, Niemcy prydosza ra- tiju ko hradu Wilnie, na Kniazia Vitow- ta į by st' im boj u brada Wilny i odoliesza Litwa [Tą pačią vasarą vo kiečių pulkai, atėję prie Vilniaus miesto, prieš kunigaikštį Vytautą su jais kovėsi prie Vilniaus miesto ir Lietuva laimėjo].
Sofijski Wremiennik pateikia 1430 m. Trakų-Vilniaus suvažiavimo pas Vytautą dalyvių sąrašą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 174
Kryžiuočių Slaptajame Archyve, Karaliaučiuje, yra Vy tauto laiškų, rašytų magistrui Rus- dorfui (pasak Karamzino, V, p. 145) derybų dėl Lietuvos karūnos Vytau tui dingstimi, kur viename iš jų, da tuotame 1430 m. rugpjūčio mėn., didžiajam magistrui praneša apie Maskvos didžiojo kunigaikščio ir Tverės kunigaikščio atvykimą į Lie tuvą rugpjūčio 8-ą. Sofijski Wremien- nik, T. Il, p. 2 taip pamini šį Trakų- Vilniaus suvažiavimą: Toho te lieta (1430 m.), u Witofta sjezd był wsiem liudem ot wsiech žemi, wnukjeho Kniaź Weliki W asilej Wasilewicz Moskowskij i Korol Jahajło Olherdowicz i Kunszter Niemieckij W ojewoda i Fotiej Mitropo- lit i Kardinal iz Rima ot Papy i Kniaź Boris Twerskij i W ojewoda Ljasz W ołos- zskij i Korol Czeski i wsi Kniazi i Woje wody i Władyki i bojare sa wsiech ziemi byli u neho.
Wremiennik Sofijski nurodo, kad Goštautas vedė Bučiacką iš Podolės ir priėmė Romos katalikų tikėjimą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 43
Tas galingas didikas, paėmęs už žmoną \nBučiacką iš Podolės, priėmė ir Romos katalikų tikėjimą, ir\n18\nWremiennik Sofijski, p. 334. Žr. \nDanilovičių: Latopisiec Litwy i \nKronika Ruška, Vilniuje, 1827 m. 1.170; \nužsimena apie tos bažnyčios Vilniu\nje egzistavimą jau 1347 metais.