Vyskupo Petro rankraštyje yra duomenų, kad lietuviai gar bino deivę Lellia Menelia su didžiuliu prietaringumu, horribili cum superstitione colenda. To neradome jokio pėdsako.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 122
Vyskupo Petro rankraštyje yra duomenų, kad lietuviai garbino deivę Lellia Menelia su didžiuliu prietaringumu, horribili cum superstitione colenda. To neradome jokio pėdsako.
Vyskupo Petro rankraštyje aptinkame: „jie garbi no vandenį, vadindami Atropos, kurį laikė kilniu elementu“.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 103
Vyskupo Petro rankraštyje aptinkame: „jie garbino vandenį, vadindami Atropos, kurį laikė kilniu elementu“.
Narbutas cituoja Vyskupo Petro rankraštį kaip liudijimą, kad ugnies krikštas buvo suprantamas kaip apsivalymas.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.
Rankraštyje Mėnulis vadinamas deive Lelia Menelia, valdė naktį ir matavo laiką.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 187
Vyskupo Petro rankraštyje yra tokia užuomina apie lietuvių tikėjimo suasmenintus reikšmingiausius dangaus kūnus: „Tarp tos prigimties dievų po Saulės pirmą vietą pripažįsta Mėnuliui, kuriam paprastai nusilenkia kaip deivei Lelia Menelia. Jis valdė naktį ir todėl matavo laiką“.