Šaltinis

Vyskupo Kristijono kronika

4 teiginiai5 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 4 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 teiginių

t-001vidutinis

Narbutas mano, kad Grunau žinią apie vyriausiuosius žynius veikiausiai paėmė iš vyskupo Kristijono kronikos.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 432

Žinią apie vyriausiuosius žynius jis, be abejo, paėmė iš vyskupo Kristijono kronikos, nes nėra pagrindo tvirtinti, kad anoje kronikoje to nebuvo, kadangi numylėtinis Lukas Davidas būtų iš jos paėmęs tą patį. Bet kur įrodymas, kad Lukas Davidas turėjo rankose visą vyskupo kroniką, jeigu pats ponas Foigtas mums aiškina16, kad Karaliaučiaus bibliotekoje, kuri buvo prieinama tam kronikininkui, buvo tik ištraukų iš tos kronikos; tarp likusių po Luko Davido mirties rankraščių net rasti išrašų iš jos likučiai. Betgi Pretorijus ir Johanas Leo, Gutštato kanauninkas, ir Flenenbergeris pirmasis, kaip jis pats prisipažįsta, o kiti pagal matomus požymius, kaip savo tyrimo šaltinį turėjo ne tik vyskupo Kristijono kroniką, bet ir kitus šaltinius, vienalaikius su ja arba kiek vėlesnius, tačiau ankstesnius už Dusburgietį; abu kalba apie tuos pačius vyriausiuosius žynius net plačiau ir su gerokai išsamesniais paaiškinimais negu Simonas Grunau17.
t-002vidutinis

Narbutas spėja, kad prūsų tautinės vėliavos runų užrašas galėjo būti senovinis dingusios vyskupo Kristijono kronikos užrašo vertimas.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 464

Vilniaus miesto senovinis herbas 41 pav. Prūsų tautinė vėliava, vaizduojanti tris dievus - Poklių, Perkūną ir Atrimpą, užrašas runomis. Iš J. F. R. rankraštinės kronikos piešinio. Tikriausiai tai senovinis vertimas originalaus užrašo, buvusio dingusioje Prūsijos vyskupo Kristijono kronikoje.
t-216171vidutinis

Žinią apie vyriausiuosius žy nius jis, be abejo, paėmė iš vyskupo Kristijono kronikos.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 432

Žinią apie vyriausiuosius žynius jis, be abejo, paėmė iš vyskupo Kristijono kronikos, nes nėra pagrindo tvirtinti, kad anoje kronikoje to nebuvo, kadangi numylėtinis Lukas Davidas būtų iš jos paėmęs tą patį. Bet kur įrodymas, kad Lukas Davidas turėjo rankose visą vyskupo kroniką, jeigu pats ponas Foigtas mums aiškina16, kad Karaliaučiaus bibliotekoje, kuri buvo prieinama tam kronikininkui, buvo tik ištraukų iš tos kronikos; tarp likusių po Luko Davido mirties rankraščių net rasti išrašų iš jos likučiai. Betgi Pretorijus ir Johanas Leo, Gutštato kanauninkas, ir Flenenbergeris pirmasis, kaip jis pats prisipažįsta, o kiti pagal matomus požymius, kaip savo tyrimo šaltinį turėjo ne tik vyskupo Kristijono kroniką, bet ir kitus šaltinius, vienalaikius su ja arba kiek vėlesnius, tačiau ankstesnius už Dusburgietį; abu kalba apie tuos pačius vyriausiuosius žynius net plačiau ir su gerokai išsamesniais paaiškinimais negu Simonas Grunau17.
t-216973vidutinis

Narbutas gina Simoną Grunau, teigdamas, kad jo žinia apie vyriausiuosius žynius galėjo būti paimta iš vyskupo Kristijono kronikos.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 432

Žinią apie vyriausiuosius žynius jis, be abejo, paėmė iš vyskupo Kristijono kronikos, nes nėra pagrindo tvirtinti, kad anoje kronikoje to nebuvo, kadangi numylėtinis Lukas Davidas būtų iš jos paėmęs tą patį. Bet kur įrodymas, kad Lukas Davidas turėjo rankose visą vyskupo kroniką, jeigu pats ponas Foigtas mums aiškina16, kad Karaliaučiaus bibliotekoje, kuri buvo prieinama tam kronikininkui, buvo tik ištraukų iš tos kronikos; tarp likusių po Luko Davido mirties rankraščių net rasti išrašų iš jos likučiai. Betgi Pretorijus ir Johanas Leo, Gutštato kanauninkas, ir Flenenbergeris pirmasis, kaip jis pats prisipažįsta, o kiti pagal matomus požymius, kaip savo tyrimo šaltinį turėjo ne tik vyskupo Kristijono kroniką, bet ir kitus šaltinius, vienalaikius su ja arba kiek vėlesnius, tačiau ankstesnius už Dusburgietį; abu kalba apie tuos pačius vyriausiuosius žynius net plačiau ir su gerokai išsamesniais paaiškinimais negu Simonas Grunau17.