saltinis

Vyskupo Kristijono kronika

2 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas mano, kad Grunau žinią apie vyriausiuosius žynius veikiausiai paėmė iš vyskupo Kristijono kronikos.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 432

Žinią apie vyriausiuosius žy­ nius jis, be abejo, paėmė iš vyskupo Kristijono kronikos, nes nėra pagrindo tvirtinti, kad anoje kronikoje to nebuvo, ka­ dangi numylėtinis Lukas Davidas būtų iš jos paėmęs tą patį. Bet kur įrodymas, kad Lukas Davidas turėjo rankose visą vys­ kupo kroniką, jeigu pats ponas Foigtas mums aiškina16, kad Karaliaučiaus bibliotekoje, kuri buvo prieinama tam kroniki­ ninkui, buvo tik ištraukų iš tos kronikos; tarp likusių po Luko Davido mirties rankraščių net rasti išrašų iš jos likučiai. Betgi Pretorijus ir Johanas Leo, Gutštato kanauninkas, ir Flenen- bergeris pirmasis, kaip jis pats prisipažįsta, o kiti pagal mato­ mus požymius, kaip savo tyrimo šaltinį turėjo ne tik vyskupo Kristijono kroniką, bet ir kitus šaltinius, vienalaikius su ja ar­ ba kiek vėlesnius, tačiau ankstesnius už Dusburgietį; abu kal­ ba apie tuos pačius vyriausiuosius žynius net plačiau ir su ge­ rokai išsamesniais paaiškinimais negu Simonas Grunau17.
t-002vidutinis

Narbutas spėja, kad prūsų tautinės vėliavos runų užrašas galėjo būti senovinis dingusios vyskupo Kristijono kronikos užrašo vertimas.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 464

Vilniaus miesto senovinis herbas 41 pav. Prūsų tautinė vėliava, vaizduojanti tris dievus - Poklių, Perkūną ir Atrimpą, užrašas runomis. Iš J. F. R. rankraštinės kroni­ kos piešinio. Tikriausiai tai senovinis vertimas originalaus užrašo, buvusio dingusioje Prūsijos vyskupo Kristijono kronikoje.
c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

432 ## Puslapis 432 tinių lobį ir ne bet kokiais motyvais sugundomas pataikauti net tiems, kurių valdomas gyveno ir kurių paramos sulauk­ davo. Pasvėrę visa tai ir tas pačias smulkmenas, kuriomis Gru- nau ne kartą pagelbėjo rūsčiai jį kritikavusiam ponui Foigtui, taip pat turėdami omenyje kronikininkams būdingus trūku­ mus, negalime neginti Grunau15. Žinią apie vyriausiuosius žy­ nius jis, be abejo, paėmė iš vyskupo Kristijono kronikos, nes nėra pagrindo tvirtinti, kad anoje kronikoje to nebuvo, ka­ dangi numylėtinis Lukas Davidas būtų iš jos paėmęs tą patį.