t-001vidutinis
Laiške T. Narbutas savo uždavinį apibūdino kaip praeities įvykių esmės atskleidimą nuo tautos kilmės iki 1569 m. Lietuvos susijungimo su Lenkija.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Aš nerašau lietuvių tautos istorijos <...>“ tokia iš pirmo žvilgsnio šokiruojančia deklaracija T. Narbutas pradėjo laišką istorikui Ignotui Onacevičiui3. Laiško originalas nepasiekė mūsų dienų, o iš juodraštinio varianto negalime jo tiksliai datuoti. Ir vis dėlto laiško turinys leidžia nors apytiksliai tą laiką nustatyti. Tai turėtų būti metai po „Lietuvių mitologijos“ pasirodymo, t. y. laukiant LTI antro tomo -1836 metai arba 1837 metų pradžia. Taigi skaitome: „Aš nerašau lietuvių tautos istorijos, nes neįstengčiau susidoroti su tokiu darbu; be kita ko, ir pats Livijus nesugebėtų jos parašyti - tokia ji šiandien, kai nuosmukį patyrė dalykai, galėję palaikyti jos šaunumą, yra neapdorota, tokius išbarstytus ir išblaškytus turi šaltinius. Mano uždavinys, kaip galima spręsti iš „Mitologijos“, yra atskleisti praeities įvykių esmę, pradedant tautos kilmės ab ovo (pabr. T. N. - R. G.), iki pat tų laikų, kai ji 1569 metais, valdant Žygimantui Augustui, susijungė su Lenkija. Taigi šis įrodinėjimų, įvykių spėliojimų ir jų pagrindimo, sumanymų, pastabų ir šaltiniuose išskaitytų faktų rinkinys, kuris sudarys penkis arba šešis tomus, negali būti vadinamas istorija (historia), o tik veikalais (dzieje), t. y. turi turėti kuklesnį pavadinimą4. Vadinasi, iš cituoto teksto galima spręsti, kad 3 Šaurai? (Be datos). T. Narbutas I. Onacevičiui