saltinis

Ptolemėjaus Geographia

4 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Teodoro Narbuto aiškinime Ptolemėjaus „Geographia“ liudijo žinias apie provinciją tarp Olecko ir Raigardo, siejamą su Sūduva. Pasak Teodoro Narbuto, Ptolemėjus Salavijos gyventojus žinojo slavinu vardu, o svetimšaliai šią žemę vadino Skalva arba Rusia. Teodoras Narbutas nurodo, kad Ptolemėjus Stavanus vadino Stabatii.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Teodoro Narbuto aiškinime Ptolemėjaus „Geographia“ liudijo žinias apie provinciją tarp Olecko ir Raigardo, siejamą su Sūduva.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Tačiau Ptolemėjas turi tam tikrų žinių apie šią, toje pačioje vietoje esančią provinciją, be to, neabe­ jotina, kad nuo seno ten gyveno ir lietuviui Tas pats geografas taip pat žinojo vieną sudinų koloniją, buvusią germanų markomanų genties kaimynystėje, dabar Pra­ hos apskritis (Čekija), prie Vltavos upės; tai galėjo būti iš prūsų Sūduvos kažkokia užklydusi genties dalis4. Ne kartą provincijoje prisiglausdavo nuo lenkų ir lietuvių ginklų bėgantys jotvingiai. Rytuose ji ribojosi su Sudar­ gą, pietuose — su jotvingių Polese, vakaruose — su Ga­ linda ir Barta, o šiaurėje — su Barta ir Nadruva. 1 Kiti teigia, kad iš žodžio S žudąs, išmatos, pelkės, nes seniau žemė ten buvusi labai pelkėta; bet išmanančiam kalbą ir papročius šis spėjimas yra visiškai nepriimtinas.
t-002vidutinis

Pasak Teodoro Narbuto, Ptolemėjus Salavijos gyventojus žinojo slavinu vardu, o svetimšaliai šią žemę vadino Skalva arba Rusia.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Ten, miškuose, yra akmeninių pas­ tatų griuvėsių ir ant kalvų piliaviečių, primenančių žilą šios žemės senovę. Ptolemėjas žinojo Salavijos gyvento­ jus slavinu vardu; iš to galima spręsti, kad Rusios egzis­ tavimo laikais didelė dalis šios žemės II krikščioniškosios eros amžiuje buvo žinoma Skalvos arba Rusios vardu, kuriuo ją ir vadino svetimšaliai. Rytuose ji ribojosi su Sudargija, pietuose — su Nadruva, vakaruose — su Kur­ šių mariomis, o šiaurėje — su Žemaitija.
t-003vidutinis

Teodoras Narbutas nurodo, kad Ptolemėjus Stavanus vadino Stabatii.

Įrodymai (1)
t-004vidutinis

Tačiau Ptolemėjas turi tam tikrų žinių apie šią, toje pačioje vietoje esančią provinciją, be to, neabe jotina, kad nuo seno ten gyveno ir lietuviui Tas pats geografas taip pat žinojo vieną sudinų koloniją, buvusią germanų markomanų genties kaimynystėje, dabar.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Tačiau Ptolemėjas turi tam tikrų žinių apie šią, toje pačioje vietoje esančią provinciją, be to, neabe­ jotina, kad nuo seno ten gyveno ir lietuviui Tas pats geografas taip pat žinojo vieną sudinų koloniją, buvusią germanų markomanų genties kaimynystėje, dabar Pra­ hos apskritis (Čekija), prie Vltavos upės; tai galėjo būti iš prūsų Sūduvos kažkokia užklydusi genties dalis4. Ne kartą provincijoje prisiglausdavo nuo lenkų ir lietuvių ginklų bėgantys jotvingiai. Rytuose ji ribojosi su Sudar­ gą, pietuose — su jotvingių Polese, vakaruose — su Ga­ linda ir Barta, o šiaurėje — su Barta ir Nadruva. 1 Kiti teigia, kad iš žodžio S žudąs, išmatos, pelkės, nes seniau žemė ten buvusi labai pelkėta; bet išmanančiam kalbą ir papročius šis spėjimas yra visiškai nepriimtinas.
Visi teiginiai ir įrodymai (4 teiginiai, 3 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)43