Teodoro Narbuto aiškinime Ptolemėjaus „Geographia“ liudijo žinias apie provinciją tarp Olecko ir Raigardo, siejamą su Sūduva.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 267
Tačiau Ptolemėjas turi tam tikrų žinių apie šią, toje pačioje vietoje esančią provinciją, be to, neabe jotina, kad nuo seno ten gyveno ir lietuviui Tas pats geografas taip pat žinojo vieną sudinų koloniją, buvusią germanų markomanų genties kaimynystėje, dabar Pra hos apskritis (Čekija), prie Vltavos upės; tai galėjo būti iš prūsų Sūduvos kažkokia užklydusi genties dalis4. Ne kartą provincijoje prisiglausdavo nuo lenkų ir lietuvių ginklų bėgantys jotvingiai. Rytuose ji ribojosi su Sudar gą, pietuose — su jotvingių Polese, vakaruose — su Ga linda ir Barta, o šiaurėje — su Barta ir Nadruva. 1 Kiti teigia, kad iš žodžio S žudąs, išmatos, pelkės, nes seniau žemė ten buvusi labai pelkėta; bet išmanančiam kalbą ir papročius šis spėjimas yra visiškai nepriimtinas.
Pasak Teodoro Narbuto, Ptolemėjus Salavijos gyventojus žinojo slavinu vardu, o svetimšaliai šią žemę vadino Skalva arba Rusia.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 269
Ten, miškuose, yra akmeninių pas tatų griuvėsių ir ant kalvų piliaviečių, primenančių žilą šios žemės senovę. Ptolemėjas žinojo Salavijos gyvento jus slavinu vardu; iš to galima spręsti, kad Rusios egzis tavimo laikais didelė dalis šios žemės II krikščioniškosios eros amžiuje buvo žinoma Skalvos arba Rusios vardu, kuriuo ją ir vadino svetimšaliai. Rytuose ji ribojosi su Sudargija, pietuose — su Nadruva, vakaruose — su Kur šių mariomis, o šiaurėje — su Žemaitija.
Teodoras Narbutas nurodo, kad Ptolemėjus Stavanus vadino Stabatii.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 273
270\nLietuvos provincijos. Stavanus Ptolemėjas vadina Sta-\nbatiix. Sis geografas mini juos toje vietoje ir tokia tvar\nka, jog nedaug reikia įžvalgumo, norint pažinti tikruo\nsius lietuvius.
Tačiau Ptolemėjas turi tam tikrų žinių apie šią, toje pačioje vietoje esančią provinciją, be to, neabe jotina, kad nuo seno ten gyveno ir lietuviui Tas pats geografas taip pat žinojo vieną sudinų koloniją, buvusią germanų markomanų genties kaimynystėje, dabar.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 267
Tačiau Ptolemėjas turi tam tikrų žinių apie šią, toje pačioje vietoje esančią provinciją, be to, neabe jotina, kad nuo seno ten gyveno ir lietuviui Tas pats geografas taip pat žinojo vieną sudinų koloniją, buvusią germanų markomanų genties kaimynystėje, dabar Pra hos apskritis (Čekija), prie Vltavos upės; tai galėjo būti iš prūsų Sūduvos kažkokia užklydusi genties dalis4. Ne kartą provincijoje prisiglausdavo nuo lenkų ir lietuvių ginklų bėgantys jotvingiai. Rytuose ji ribojosi su Sudar gą, pietuose — su jotvingių Polese, vakaruose — su Ga linda ir Barta, o šiaurėje — su Barta ir Nadruva. 1 Kiti teigia, kad iš žodžio S žudąs, išmatos, pelkės, nes seniau žemė ten buvusi labai pelkėta; bet išmanančiam kalbą ir papročius šis spėjimas yra visiškai nepriimtinas.