Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikoje“ yra ištrauka apie Durbės mūšį.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 29
XIII a. Šilainiai, Raudonė, Kejėnai RŪSTUS DIEVO ŽMONIŲ LIKIMAS Ištrauka iš Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikos“ apie Durbės mūšį. „1260 m.
1292 m. Pukuveras pasiuntė savo sūnų Vytenį su didele kariuomene į Lenkijos Bresto žemę.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 34
NUSIAUBTA LENKIJA Ištrauka iš Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikos“ apie Lietuvos karaliaus Pukuvero sūnaus Vytenio įsiveržimą į Lenkiją 1292 m. „Pukuveras, Lietuvos karalius, tais pačiais metais pasiuntė savo sūnų Vytenį su didele kariuomene į Lenkiją, į Bresto žemę; kai jie ten pridarė daug žalos, galybę žmonių nukovę bei paėmę į nelaisvę...“ buvo atremti Aukso ordos, rusų kunigaikš čių bei Livonijos ordino antpuoliai.
1311 m. Vytenis su didele kariuomene degindamas ir plėšdamas nusiaubė Sembą ir Notangą.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 35
Valdant Gediminui Lietuva ėmė sparčiai plėstis į rytus LIETUVIAI SEMBOJE IR NOTANGOJE Ištrauka iš Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikos“ apie Vytenio įsiveržimą į Ordino žemes: „1311 viešpaties metais, per Užgavėnes, Vytenis, Lietuvos karalius, su didele kariuomene, degindamas ir plėšdamas, nusiaubė Sembą ir Notangą, išžudė daug žmonių, o beveik penkis šimtus išsivarė į nelaisvę drauge su dideliu grobiu...“ LIETUVIAI PRIE RYGOS Ištrauka iš Hermano Vartbergės „Livonijos kronikos“ kaip lietuviai su apgulimo ma- šinomis sunaikina Piltenės pilį.
Petras Dusburgas Prūsijos žemės kronikoje nurodė Žemaitijoje buvus net 70 tokių „karaliukų“.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 14
Kryžiuočių kronikininkas P. Dusburgas pav. vienoje Žemai\ntijoje žino tokių „karaliukų” net 70, o Volynijos kronika sako\n1248 met. vienam mūšy žuvę net 40 jotvingių kunigų.^3 )
Prūsijos žemės kronikoje minima tik Dobrynės kunigaikštystė, o kitame dokumente nurodoma ir kaimyninė Kulmo žemė.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 85
h\nD u s b. c. 399, mini tik pačią Dobry\nnės kunigaikštystę, bet viename do\nkumente Slapt. arch. Spinta XI, Nr. \n18 sakoma: terra Dobrynensis et con\nfinia Culmensia [Dobrynės žemė ir \nkaimyninės Kulmo žemės] kentė\njo per tą antpuolį.
Narbutas rašė, kad Pretorijus Dusburgiečio kronikos vietoje minimą žynio lazdą vadino krivūle.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 430
Tą lazdą, vadinamą krivūle, vaitas siunčia artimiausiam kaimy nui, tas tučtuojau siunčia tolyn, kol paskutinis iš eilės atneša atgal vaitui; kiekvienas, gavęs tokį ženklą, yra įpareigotas ne delsiant atvykti į valsčiaus susirinkimo vietą. Pretorijus, atpa sakodamas šią Dusburgiečio kronikos vietą, kur kalbama apie žynio lazdą, vadina ją krivūle. Čia anksčiau nupieštą kreivą lazdą Prūsijos lietuviai šitaip tebevadina, taigi krivis turėjo pa našią lazdą ir ji turėjo būti jo įsakomasis ženklas9 10.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 14
Kryžiuočių kronikininkas P. Dusburgas pav. vienoje Žemai\ntijoje žino tokių „karaliukų” net 70, o Volynijos kronika sako\n1248 met. vienam mūšy žuvę net 40 jotvingių kunigų.^3 )