Narbutas, lygindamas su Pisanskio pastabomis apie Baltijos jūrą, kritikuoja Kelsijaus ir Dalino skaičiavimą dėl jūros nusekimo. Pisanskis pastabose apie Baltijos jūrą rašė, kad jūra toliau plauna vakarines ir šiaurines Sambijos pakrantes. Pisanskis rašė, kad vietovės, anksčiau buvusios gana toli nuo jūros krantų, vėliau pamažu prie jų priartėjo.
Tačiau Kelsijus ir Dalinas per\nnelyg įsismagina skaičiuodami, kai įrodinėja, jog nuo\nKristaus gimimo Baltijos jūra nuseko 13 sieksnių ir po\nketurių tūkstančių metų jos neliks nė pėdsako. Antra\nvertus, žinome, jog Eratostenas*, Aristotelis, Strabonas,\nOvidijus kalba apie vandens lygio kritimą, pateikdami\nakivaizdžių įrodymų (palyginti su Pisanskio „Pastabomis\napie\nBaltijos\njūrą“).\nSeni\nvenecijiečių\nžemėlapiai\nšiai jūrai skiria gerokai didesnį plotą, negu ji užima\nšiandien, be to, matoma daug pavyzdžių ir gretimose že\nmėse, kurios tarsi įrodo jos mažėjimą.
Vėliau Pisanskis rašo, jog vietovės, kurios, anot įtikėtinų žinių, buvo gana toli nuo jūros krantų, paskui pamažu prie jų priartėjo. Kaip pavyzdį jis nurodo šv. Vaitiėkaus bažnytėlę, kuri, pasak jo, buvo pastatyta Sambijos vyskupo Jono I maždaug XIII amžiaus pabaigoje ir tuomet buvo per mylią nuo kranto. Šiuo klausimu jis cituoja buvusio profesoriaus Rapolto teiginį (Meditalio epistolaris de origine succini in littore sam- biensi.
Vėliau Pisanskis rašo, jog vietovės, kurios, anot įtikėtinų žinių, buvo gana toli nuo jūros krantų, paskui pamažu prie jų priartėjo. Kaip pavyzdį jis nurodo šv. Vaitiėkaus bažnytėlę, kuri, pasak jo, buvo pastatyta Sambijos vyskupo Jono I maždaug XIII amžiaus pabaigoje ir tuomet buvo per mylią nuo kranto. Šiuo klausimu jis cituoja buvusio profesoriaus Rapolto teiginį (Meditalio epistolaris de origine succini in littore sam- biensi.