Narbutas, lygindamas su Pisanskio pastabomis apie Baltijos jūrą, kritikuoja Kelsijaus ir Dalino skaičiavimą dėl jūros nusekimo. Pisanskis pastabose apie Baltijos jūrą rašė, kad jūra toliau plauna vakarines ir šiaurines Sambijos pakrantes. Pisanskis rašė, kad vietovės, anksčiau buvusios gana toli nuo jūros krantų, vėliau pamažu prie jų priartėjo.
Tačiau Kelsijus ir Dalinas pernelyg įsismagina skaičiuodami, kai įrodinėja, jog nuo Kristaus gimimo Baltijos jūra nuseko 13 sieksnių ir po keturių tūkstančių metų jos neliks nė pėdsako. Antra vertus, žinome, jog Eratostenas*, Aristotelis, Strabonas, Ovidijus kalba apie vandens lygio kritimą, pateikdami akivaizdžių įrodymų (palyginti su Pisanskio „Pastabomis apie Baltijos jūrą“). Seni venecijiečių žemėlapiai šiai jūrai skiria gerokai didesnį plotą, negu ji užima šiandien, be to, matoma daug pavyzdžių ir gretimose žemėse, kurios tarsi įrodo jos mažėjimą.
Vėliau Pisanskis rašo, jog vietovės, kurios, anot įtikėtinų žinių, buvo gana toli nuo jūros krantų, paskui pamažu prie jų priartėjo. Kaip pavyzdį jis nurodo šv. Vaitiėkaus bažnytėlę, kuri, pasak jo, buvo pastatyta Sambijos vyskupo Jono I maždaug XIII amžiaus pabaigoje ir tuomet buvo per mylią nuo kranto. Šiuo klausimu jis cituoja buvusio profesoriaus Rapolto teiginį (Meditalio epistolaris de origine succini in littore sambiensi.
Vėliau Pisanskis rašo, jog vietovės, kurios, anot įtikėtinų žinių, buvo gana toli nuo jūros krantų, paskui pamažu prie jų priartėjo. Kaip pavyzdį jis nurodo šv. Vaitiėkaus bažnytėlę, kuri, pasak jo, buvo pastatyta Sambijos vyskupo Jono I maždaug XIII amžiaus pabaigoje ir tuomet buvo per mylią nuo kranto. Šiuo klausimu jis cituoja buvusio profesoriaus Rapolto teiginį (Meditalio epistolaris de origine succini in littore sambiensi.