Narbutas, lygindamas su Pisanskio pastabomis apie Baltijos jūrą, kritikuoja Kelsijaus ir Dalino skaičiavimą dėl jūros nusekimo.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 336
Tačiau Kelsijus ir Dalinas per\nnelyg įsismagina skaičiuodami, kai įrodinėja, jog nuo\nKristaus gimimo Baltijos jūra nuseko 13 sieksnių ir po\nketurių tūkstančių metų jos neliks nė pėdsako. Antra\nvertus, žinome, jog Eratostenas*, Aristotelis, Strabonas,\nOvidijus kalba apie vandens lygio kritimą, pateikdami\nakivaizdžių įrodymų (palyginti su Pisanskio „Pastabomis\napie\nBaltijos\njūrą“).\nSeni\nvenecijiečių\nžemėlapiai\nšiai jūrai skiria gerokai didesnį plotą, negu ji užima\nšiandien, be to, matoma daug pavyzdžių ir gretimose že\nmėse, kurios tarsi įrodo jos mažėjimą.
Pisanskis rašė, kad vietovės, anksčiau buvusios gana toli nuo jūros krantų, vėliau pamažu prie jų priartėjo.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 345
Vėliau Pisanskis rašo, jog vietovės, kurios, anot įtikėtinų žinių, buvo gana toli nuo jūros krantų, paskui pamažu prie jų priartėjo. Kaip pavyzdį jis nurodo šv. Vaitiėkaus bažnytėlę, kuri, pasak jo, buvo pastatyta Sambijos vyskupo Jono I maždaug XIII amžiaus pabaigoje ir tuomet buvo per mylią nuo kranto. Šiuo klausimu jis cituoja buvusio profesoriaus Rapolto teiginį (Meditalio epistolaris de origine succini in littore sam- biensi.
Vėliau Pisanskis rašo, jog vietovės, kurios, anot įtikėtinų žinių, buvo gana toli nuo jūros krantų, paskui pamažu prie jų priartėjo.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 345
Vėliau Pisanskis rašo, jog vietovės, kurios, anot įtikėtinų žinių, buvo gana toli nuo jūros krantų, paskui pamažu prie jų priartėjo. Kaip pavyzdį jis nurodo šv. Vaitiėkaus bažnytėlę, kuri, pasak jo, buvo pastatyta Sambijos vyskupo Jono I maždaug XIII amžiaus pabaigoje ir tuomet buvo per mylią nuo kranto. Šiuo klausimu jis cituoja buvusio profesoriaus Rapolto teiginį (Meditalio epistolaris de origine succini in littore sam- biensi.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Tačiau Kelsijus ir Dalinas per nelyg įsismagina skaičiuodami, kai įrodinėja, jog nuo Kristaus gimimo Baltijos jūra nuseko 13 sieksnių ir po keturių tūkstančių metų jos neliks nė pėdsako. Antra vertus, žinome, jog Eratostenas*, Aristotelis, Strabonas, Ovidijus kalba apie vandens lygio kritimą, pateikdami akivaizdžių įrodymų (palyginti su Pisanskio „Pastabomis apie Baltijos jūrą“). Seni venecijiečių žemėlapiai šiai jūrai skiria gerokai didesnį plotą, negu ji užima šiandien, be to, matoma daug pavyzdžių ir gretimose že mėse, kurios tarsi įrodo jos mažėjimą.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Tuos pastebėjimus kartojo ir vėlesni mokslininkai. Pisanskis savo pastabose apie Baltijos jūrą (p. 45) mini tai pridurdamas, jog jūra vis toliau plauna vakarines ir šiaurines Sambijos pakrantes; tenykščiai gyventojai tikina girdėję iš savo tėvų, kad jūros bangos atplėšė tolimus 1 Si jūros įlanka senaisiais amžiais buvo vadinama Hilibo. 334 ## Puslapis 345 senovės plotus, kurie iš dalies buvo apaugę mišku, dėl ko susidarė įlankų ir įdubų.