Pirmasis Lietuvos Statutas

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

1528 metų sausio 20 dieną karalius pasirašė Žemaičių žemei atskirą įstatymą, garantuojantį jos teises ir privilegi­ jas. 1528 metų lapkričio 17 dieną Lietuvos seime, kur, pagal anų laikų paprotį, posėdžiavo tiktai senatoriai, prelatai ir kunigaikščiai, buvo paskelbtas pirmasis Lietuvos Statutas, kuriame stengtasi suderinti gana skirtingus atskirų provin­ cijų įstatymus ir papročius. Tačiau šis Statutas tarnavo išim­ tinai tik šlėktų luomui, nes miestui kuo iškilmingiausiai bu­ vo garantuojamos Magdeburgo teisės.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kai dar 1564 metais Bełsko seime Žygimantas Augustas \ntvirtino Lietuvai Antrąjį Statutą, atsimindamas naudą, ku­\nrią miestai teikė kraštui, ir rūpindamasis Vilniaus gerove, \natsižvelgdamas į gautus Vilniaus miesto burmistrų prašy­\nmus, atskiru liepos 7 d. sprendimu, jis visus miestiečius at­\nribojo nuo Statuto galios, šitaip suteikdamas jiems daugiau \nbylinėjimosi teismuose laisvės pagal Magdeburgo teisę, kaip \nsavo metu darė ir Žygimantas Senasis, paskelbdamas Pir­\nmąjį Statutą. Miestų pastangos apsisaugoti nuo bajorų įta­\nkos buvo juo didesnės, juo stipriau oligarchija bandė įsitvir­\ntinti Lenkijos žemėje valdant paskutiniajam Jogailaičiui.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau nėra likę ženklų, kad \nLietuvos sostinė tuo metu būtų turėjusi kokios naudos ar iš \nprekybos, ar iš praplėstų gyventojų teisių; numanu, be abejo, \nkad po Žemaičių perleidimo kryžiuočiams visus buvo apėmusi \napatija, ir miestiečių gyvenimas, pirma buvęs judresnis, ėmė\n68\nTa privilegija, vėliau paskelbta Pir­\nmojo Lietuvos Statuto pradžioje, \ntaip pat veikale C z a c k i O Litew­\nskich i Polskich prawach, T. I, p. 93; o \njos tyrinėjimai žr. C z a c k i Rozpra­\nwa o żydach, p. 107, Vilniuje, Zavadz- \nkio sp., 1807.

Šaltinis: Lituanistika-63755-Mirties-bausme-LDK-bajoriskos-teises-aktuose — Mirties bausmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškos teisės aktuose (XV–XVI a.)

1529 m. priėmus Pirmąjį Lietuvos Statutą, valstybės teisė \nbuvo kodifikuota ir turėjo būti naudojama vienoda visoje valstybės teritorijoje.

Šaltinis: Lituanistika-28359-Pabegusiu-is-dvaru-valstieciu-uzribiskumas — Pabėgusių iš dvarų valstiečių „užribiškumo\" problema XVI—XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje

Jau Pirmajame Statute buvo įtvirtinta nuostata, kad jeigu buvęs šeimininkas apie pabėgimo atvejį nebuvo pagarsinęs ir tylėjo dešimt metų, vėlesnės pretenzijos nepriimamos: „ar kieno žmogus pas ką perbėgtų <...>, o dešimt metų apie tai tylėtų, tas dėl tų '•' iTngl|Lp"'— dalykų turi taip pat amžinai tylėti" 4

Šaltinis: Lituanistika-28359-Pabegusiu-is-dvaru-valstieciu-uzribiskumas — Pabėgusių iš dvarų valstiečių „užribiškumo\" problema XVI—XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje

Bausmės už pabėgimą ir už pabėgusiųjų slėpimą numa­ tytos jau 1529 m. Pirmajame Lietuvos Statute. Šie nuostatai įtvirtinti 11 skyriuje „Apie keliuočių ir žmogynų bei bernų galvapinigius", reguliavusiame santykius tarp ponų ir jų valdinių visumą 4.