Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kronika cituojama kaip nuoroda teiginiui, kad Merūniškio apskrityje buvo aštuoniolika didelių žemvaldžių. Vėlesnieji kronikininkai nė kiek neabejoja šiuo autoriaus teiginiu; jo paties žodžius pacitavome. Galbūt žemės aplink Gailgarbį priklausė jo sosto pilyje gyvenu siam kunigaikščiui, be to, buvo vadinamos Rinavos ap skritimi.
Ten gyvenda mas, vyriausiasis kunigas daug ką pakeitė ir papildė apeigas, hierarchiją bei kitas išorines apraiškas naujovėmis taip, kad da bartinis lamaizmas, atrodo, nemažai panašus į senovės budiz mą, kurio principų dalį savyje išsaugojo senasis lietuvių tikė jimas. Iš istorikų Dusburgietis pirmasis užsimena prūsus turėjus vyriausiąjį žynį. Vėlesnieji kronikininkai nė kiek neabejoja šiuo autoriaus teiginiu; jo paties žodžius pacitavome.
Galbūt žemės aplink Gailgarbį priklausė jo sosto pilyje gyvenu siam kunigaikščiui, be to, buvo vadinamos Rinavos ap skritimi. Ir Medraboje buvo panaši pilis, priklausiusi ba jorų Kandeimų giminei, kurios vardas vėliau pelnė kraš to istorijoje didelę šlovę. Jie buvo Medenavos valsčiaus ponai (Dusb. P. IIP C. 70). Kitos senovės bajorų gimi nės: Sipailų, Karijotų, Greibų, Sikėnų, Vaidotų ir kt. val dė Kvedenavos, Germavos, Rudavos, Valdavos, Kaimo, Pavundos, Tepliavos bei kitų valsčių tvirtoves.