Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kronika cituojama kaip nuoroda teiginiui, kad Merūniškio apskrityje buvo aštuoniolika didelių žemvaldžių. Vėlesnieji kronikininkai nė kiek neabejoja šiuo autoriaus teiginiu; jo paties žodžius pacitavome. Galbūt žemės aplink Gailgarbį priklausė jo sosto pilyje gyvenu siam kunigaikščiui, be to, buvo vadinamos Rinavos ap skritimi.
Ten gyvendamas, vyriausiasis kunigas daug ką pakeitė ir papildė apeigas, hierarchiją bei kitas išorines apraiškas naujovėmis taip, kad dabartinis lamaizmas, atrodo, nemažai panašus į senovės budizmą, kurio principų dalį savyje išsaugojo senasis lietuvių tikėjimas. Iš istorikų Dusburgietis pirmasis užsimena prūsus turėjus vyriausiąjį žynį. Vėlesnieji kronikininkai nė kiek neabejoja šiuo autoriaus teiginiu; jo paties žodžius pacitavome.
Galbūt žemės aplink Gailgarbį priklausė jo sosto pilyje gyvenusiam kunigaikščiui, be to, buvo vadinamos Rinavos apskritimi. Ir Medraboje buvo panaši pilis, priklausiusi bajorų Kandeimų giminei, kurios vardas vėliau pelnė krašto istorijoje didelę šlovę. Jie buvo Medenavos valsčiaus ponai (Dusb. P. IIP C. 70). Kitos senovės bajorų giminės: Sipailų, Karijotų, Greibų, Sikėnų, Vaidotų ir kt. valdė Kvedenavos, Germavos, Rudavos, Valdavos, Kaimo, Pavundos, Tepliavos bei kitų valsčių tvirtoves.