1859 m. išleistame vadove po Vilnių autorius Adomas Ho norijus Kirkoras su pasitenkinimu pastebėjo, kad jo mylimas miestas jau turi savo istorikus. Tačiau jaučiame pareigą pasakyti, kad, be žinomų ir labai mums brangių Kraševskio ir Balinskio veikalų apie Vilnių, Vilniaus universiteto profesoriaus Mykolo Homolickio mokslinių straips nių, Narbuto, Kraševskio ir Jaroševičiaus Lietuvos istorijų <...
1859 m. išleistame vadove po Vilnių autorius Adomas Ho norijus Kirkoras su pasitenkinimu pastebėjo, kad jo mylimas miestas jau turi savo istorikus. „Vilniuje sulig kiekvienu žings niu užtiksite ką nors įdomaus, pamokomo, kas primins jums šlovingus lietuvių žygius, atvers dorybių ir nuopelnų, ydų ir aistrų kupiną jų gyvenimo knygą. Vilnius - tai gyva senosios Lietuvos kronika, jos buvusios šlovės ir nuosmukių liudytojas.
Tačiau jaučiame pareigą pasakyti, kad, be žinomų ir labai mums brangių Kraševskio ir Balinskio veikalų apie Vilnių, Vilniaus universiteto profesoriaus Mykolo Homolickio mokslinių straips nių, Narbuto, Kraševskio ir Jaroševičiaus Lietuvos istorijų <... > pasinaudojome <...> taip pat prof. A. F. Adamovičiaus ir Do minyko Chodzkos Sukauptais rankraščiais apie gimtąjį miestą .... * — XIII ## Puslapis 14 užrašais ir asmeninėmis pastabomis, už ką jiems kuo nuošir džiausiai dėkojame"12.