Mėlynųjų Vandenų įvykių pagrindiniai šaltiniai: žinios xv a. pirmosios pusės rusų Tverės sąvade - Rogožos metraštyje prieš 6871 (1363) m. sakoma, kad rudenį Algirdas „Mėlynuosius Vandenis ir Baltąją pakrantę nukariavo“. Tas pats aprašyta vėlesniame Maskvos- Tverės kilmės Nikono metraštyje (susijusiame su Algirdo palikuonimis Belskiais). Trumpojoje Lietuvos metraščių redakcijoje (xv a. 4-5 dešimtmečiai) įrašytas „Pasakojimas apie Podolę“ - plačiausiai kalbantis šaltinis šia tema.
Nors Voskresensko Metraštis, regis, rašytas Žygimanto I [Senojo] laikais, kaip rodo 52 puslapio paskutinė eilutė, jei tik jos nėra perrašinėtojas pridėjęs, taigi metraštininkas galėjo žinoti šį tą tikra apie Gedimino kilmę, mat rašė vos vienam amžiui tepraėjus po Jogailos. Tačiau atsižvelgdami į tai, jog jis tikriausiai buvo vienuolis, menkai nutuokęs apie jam svetimo krašto praeitį, tik fragmentiškai aprašęs įvykius Rusioje, - neturėtume stebėtis, kad jis viską tempė ant savo kurpalio ir, ko nebuvo matęs, tą pats prikūrė. Vis dėlto gal po ta genealoginės painiavos migla slypi krislelis tiesos, galbūt Vilnius, kaip anksčiau minėjome, dar Mindaugo laikais buvo nedidelė Lietuvos kunigaikščių valda, gal jame ir kažkoks Maukoldas bus valdęs, bet šito nei tvirtai teigti, nei išsiaiškinti iki šiol neįmanoma.
Didžiųjų bei dalinių kunigaikščių Riuriko ainių, kilmės a PyccKaH AeToriHCb cb BocKpe- Tepöyprb 1793. Įdedame ištisai visą ceHCKoro cnncKa, noAapeHHoro Bb tą vietą iš Nikono metraščio, kur yra OHOH BocKpeceHCKOH MoHacTbipb apie tariamus Vilniaus kunigaikšTlaTpHapxoMb HuKOHOMb Bb 1658 čius. I dalis, p. 48: Načalo Hosudarej roAy — 2-H qacTb in 4-to . Ct . E1e- Litewskich - W lieta 6657 (1149 m.), 43 ## Puslapis 60 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS prijde na Połołckie Kniazi na Rohwołomiesłi Welikij Mstisław Vdodymerowicz Manamat i Pdtesk wziął, a Rohvdodowiczy zabieżali w Carhrad.
Nors Voskresensko Metraštis, regis, rašytas Žygimanto I [Senojo] laikais, kaip rodo 52 puslapio paskutinė eilutė, jei tik jos nėra perrašinė tojas pridėjęs, taigi metraštininkas galėjo žinoti šį tą tikra apie Gedimino kilmę, mat rašė vos vienam amžiui tepraė.
Ar galima būtų sutikti, tarkime, kad Traidenis, turėjęs lietuvišką vardą, buvo rusino Vido Dovydavičiaus sūnus, arba, kad Vytenis, lietuvis pagonis, - jo vaikaitis? Nors Voskresensko Metraštis, regis, rašytas Žygimanto I [Senojo] laikais, kaip rodo 52 puslapio paskutinė eilutė, jei tik jos nėra perrašinėtojas pridėjęs, taigi metraštininkas galėjo žinoti šį tą tikra apie Gedimino kilmę, mat rašė vos vienam amžiui tepraėjus po Jogailos. Tačiau atsižvelgdami į tai, jog jis tikriausiai buvo vienuolis, menkai nutuokęs apie jam svetimo krašto praeitį, tik fragmentiškai aprašęs įvykius Rusioje, - neturėtume stebėtis, kad jis viską tempė ant savo kurpalio ir, ko nebuvo matęs, tą pats prikūrė.