Cituojama „Naujosios Prūsijos žemės kronika“ ištrauka apie tai, kaip 1376 m. Algirdas ir Kęstutis siaubia Ordino valdas. Cituojama „Naujosios Prūsijos žemės kronika“ ištrauka apie Marienverderio pilies šturmą 1384 m.
Piksidomis (mažesnio kalibro pabūklais) daugelį jų karių Ištrauka iš Vygando Marburgiečio „Naujosios Prūsijos žemės kronikos“ apie tai, kaip 1376 m. Algirdas ir Kęstutis siaubia Ordino valdas. „Tais pačiais metais Kęstutis ir Algirdas, pagavę [Ordino] sargybinius, trimis voromis įsiveržia į neįspėtą Nadruvos kraštą ir aplink Įsruties pilį viską išdegina. Nusivaro vyrus, moteris, taip pat [Ordino] brolių arklius su milžinišku grobiu. Kita kariuomenės vora kaip priešai užpuola Narkyčius. Tenai niokoja taip kaip prieš tai. Pagaliau [niokoja] Taplaukio krašte ir Nadruvoje, [nusinesdami] pakankamą grobį ir t.t. Trečioji vora - Vėluvos žemėje, kurią parbėga, degindami ir naikindami kaimus, bažnyčias, ir viską žudydami ar imdami į nelaisvę. Panašiai pasielgė Karaliaučiaus kanauninkų Želvos valsčiuje, išvesdami vyrus ir moteris. Paskui skuba prie Jurgenburgo - vyskupo pilies ir t.t.“ Naujoji Prūsijos kronika apie lietuvių reidą į ordino žemes 1376 m.
Piksidomis (mažesnio kalibro pabūklais) daugelį jų karių Ištrauka iš Vygando Marburgiečio „Naujosios Prūsijos žemės kronikos“ apie tai, kaip 1376 m. Algirdas ir Kęstutis siaubia Ordino valdas. „Tais pačiais metais Kęstutis ir Algirdas, pagavę [Ordino] sargybinius, trimis voromis įsiveržia į neįspėtą Nadruvos kraštą ir aplink Įsruties pilį viską išdegina. Nusivaro vyrus, moteris, taip pat [Ordino] brolių arklius su milžinišku grobiu. Kita kariuomenės vora kaip priešai užpuola Narkyčius. Tenai niokoja taip kaip prieš tai. Pagaliau [niokoja] Taplaukio krašte ir Nadruvoje, [nusinesdami] pakankamą grobį ir t.t. Trečioji vora - Vėluvos žemėje, kurią parbėga, degindami ir naikindami kaimus, bažnyčias, ir viską žudydami ar imdami į nelaisvę. Panašiai pasielgė Karaliaučiaus kanauninkų Želvos valsčiuje, išvesdami vyrus ir moteris. Paskui skuba prie Jurgenburgo - vyskupo pilies ir t.t.“ Naujoji Prūsijos kronika apie lietuvių reidą į ordino žemes 1376 m.
Augustiną, tai yra, rugpjūčio 28-ą, o priartėta prie Vilniaus buvo rugsėjo 4-ą. Vygandas tačiau byloja: Steterunt V septimanis in continuo agone nocte dieque et pugna et ex utraque parte multi sunt occisi [stovėjo 5 savaites nuolatinėse kautynėse dieną naktį ir kovoje iš abiejų pusių daug buvo užmuštų]. - • — 126 ## Puslapis 143 Il KNYGA po įtemptos, tačiau perniek nuėjusios, pilies apsupties, kryžiuočiai galop atsitraukė ir, palikę Vilnių, kraštą ugnimi ir kalaviju nusiaubę, grįžo į Prūsiją ir Livoniją.
Augustiną, tai yra, rugpjūčio 28-ą, o priartėta prie Vilniaus buvo rugsėjo 4-ą. Vygandas tačiau byloja: Steterunt V septimanis in continuo agone nocte dieque et pugna et ex utraque parte multi sunt occisi [stovėjo 5 savaites nuolatinėse kautynėse dieną naktį ir kovoje iš abiejų pusių daug buvo užmuštų]. - • — 126 ## Puslapis 143 Il KNYGA po įtemptos, tačiau perniek nuėjusios, pilies apsupties, kryžiuočiai galop atsitraukė ir, palikę Vilnių, kraštą ugnimi ir kalaviju nusiaubę, grįžo į Prūsiją ir Livoniją.
Tarp jų ypatingą vietą užima Petro iš Dusburgo „Prūsijos žemės kronika“, pateikianti daugeliu atvejų unikalių žinių apie prūsus, lietuvius ir jų kovą prieš Kryžiuočių ordino ir jo sąjungininkų agresiją XIII—XIV a.
Tarp jų ypatingą vietą užima Petro iš Dusburgo „Prūsijos žemės kronika“, pateikianti daugeliu atvejų unikalių žinių apie prūsus, lietuvius ir jų kovą prieš Kryžiuočių ordino ir jo sąjungininkų agresiją XIII—XIV a. pirmame trečdalyje (iki 1330 m.). Kad geriau suvoktume kronikoje vaizduojamus Prūsijos ir Lietuvos istorijos faktus bei epochą, iš pradžių aptarsime, kaip mokslo sprendžiami prūsų ir jų artimų giminaičių lietuvių kalbiniai tarpusavio santykiai, bendradarbiavimo kovoje prieš Ordino agresiją klausimai. Prūsai ir Lietuva Prūsai, lietuviai ir latviai kronikoje vaizduojamuoju laikotarpiu — tai baltai, kuriuos artimai sieja kalbos, kultūros, tradicijų, senosios religijos bendrumas, teritorijos vientisumas.