Lietuvos istorijos žinių lobynas
saltinis
2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Narbutas remiasi Mykolu Lietuviu teigdamas, kad Lietuvoje Eskulapo garbinimas išliko kaip žalčių laikymas. Taip pat Kaunio vardas labiau už Kūno panašesnis į pa vadinimą miesto, kuris lietuviškai vadinasi Kaunu (Kaunos).
Patikrinti teiginiai
Narbutas remiasi Mykolu Lietuviu teigdamas, kad Lietuvoje Eskulapo garbinimas išliko kaip žalčių laikymas.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Stenderis savo lat\nvių mitologijoje prisimena, kad pats buvęs panašių, Auskučio\nsukeltų, neramumų liudytojas.\nGarbinamas buvo žalčio pavidalu. Mykolas Lietuvis pasa\nkoja, kad Lietuvoje, kaip ir pas romėnus, Eskulapo garbini\nmas išliko kaip žalčių laikymas1.
Taip pat Kaunio vardas labiau už Kūno panašesnis į pa vadinimą miesto, kuris lietuviškai vadinasi Kaunu (Kaunos).
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Taip pat Kaunio vardas labiau už Kūno panašesnis į pa vadinimą miesto, kuris lietuviškai vadinasi Kaunu (Kaunos). Senovės romėnų vienas iš Kupidono pavadinimų taip pat buvo Caunius. Datonas (Datonus) Dievaitis, žemių arba visokio turto dalytojas. Tik tiek apie jį papasakojo Lasickis. Tenka spėlioti, kad tai buvo savotiškas Plutono sekimas.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 2 | 2 |