saltinis

Meletijaus šaltiniai apie prūsų ir lietuvių papročius

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Narbutas rašo, kad žynių ir žynių moterų vardus paėmė iš Meletijaus ir Pretorijaus, rėmusiųsi paprastų žmonių sakytiniais padavimais. Vilkolakis (Wilkats) Latviai šitaip vadina kerėtoją, mokantį pasiversti vilku; mū sų rusinai tokį vadina Wolkotak, o lietuviai - Witkatas.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Narbutas rašo, kad žynių ir žynių moterų vardus paėmė iš Meletijaus ir Pretorijaus, rėmusiųsi paprastų žmonių sakytiniais padavimais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Daugeliu požiūrių\nšios žynės buvo Antikos bakchančių pamėgdžiojimas.\nVisi šie žynių - vyrų ir moterų - vardai paimti iš Meleti-\njaus ir Pretorijaus, tyrusių dalyką pagal paprastų žmonių sa­\nkytinius padavimus; jų teiginius patvirtino vėlesni tyrėjai.\nBurtininkė (Burte)\nLietuvių barde - Burtyniczka.
t-002vidutinis

Vilkolakis (Wilkats) Latviai šitaip vadina kerėtoją, mokantį pasiversti vilku; mū sų rusinai tokį vadina Wolkotak, o lietuviai - Witkatas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Tokie žyniai, mo­ kantys pagarsėti, pritraukia lengvatikius iš tolimesnių ir arti­ mesnių apylinkių ir patys, be abejo, savęs nenuskriaudžia. Lat­ vijoje ir dabar girdėti apie tokius žmones, sako Stenderis32. Vilkolakis (Wilkats) Latviai šitaip vadina kerėtoją, mokantį pasiversti vilku; mū­ sų rusinai tokį vadina Wolkotak, o lietuviai - Witkatas.
Visi teiginiai ir įrodymai (2 teiginiai, 2 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)22