Šaltinis

Martyno Mažvydo Katekizmas

4 teiginiai3 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 4 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 teiginių

t-001vidutinis

Martyno Mažvydo „Katekizmas“ yra pirmoji lietuviška knyga.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 59

Kilmės iš romėnų teorija, susipynusi su lotynų – „romėnų“ kalbos vartojimu per visą XVII–XVIII a., buvo tam tikras atsvaros savaiminiam lenkėjimui Pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“.

t-002vidutinis

Martyno Mažvydo „Katekizmas“ citatoje įvardijamas kaip pirmoji lietuviška knyga.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 59

Kilmės iš romėnų teorija, susipynusi su lotynų – „romėnų“ kalbos vartojimu per visą XVII–XVIII a., buvo tam tikras atsvaros savaiminiam lenkėjimui Pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“.

t-003vidutinis

1547 m. Karaliaučiuje išspausdintas Martyno Mažvydo „Katekizmas“ buvo pirmoji knyga lietuvių kalba.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 58

Dar po ketvirčio amžiaus, 1547-aisiais Lietuva pribrendo pirmai knygai lietuvių kalba – tai garsusis Martyno Mažvydo „Katekizmas“: išspausdintas emigracijoje Karaliaučiuje, bet skirtas lietuviams ir Lietuvai. LDK visuomenė tuo metu nebuvo pribrendusi lietuviakalbei knygai.

t-004vidutinis

1547 m. išleistas Martyno Mažvydo „Katekizmas“ laikomas Abraomo Kulviečio ir Stanislovo Rapolionio kultūrinės programos dalimi.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 61

Šią programą A. Kulvietis bandė įvykdyti emigracijoje, kur kartu su Stanislovu Rapolioniu tapo pirmaisiais ką tik (1544) įkurto Karaliaučiaus universiteto profesoriais, o jų programos dalimi ir reikia laikyti 1547 m. išleistą Martyno Mažvydo „Katekizmą“. A. Kulvietis gerai suvokė probleminę kultūros situaciją: Lietuvos diduomenė, neišplėtojusi lietuviškų raštijos tradicijų, o kartu atsisakydama rusėnų rašto kalbos, rinkosi lenkų kalbą ne tik raštijai, bet ir bendrauti: lietuviakalbės raštijos sureikšminimui ir oficialaus statuso suteikimo projektui Lietuvos visuomenė nebuvo pasirengusi.