saltinis

Martyno Mažvydo Katekizmas

4 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 4 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Martyno Mažvydo „Katekizmas“ yra pirmoji lietuviška knyga.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 59

Kilmės iš \nromėnų teorija, susipynusi su lotynų – „romėnų“ kalbos vartojimu per \nvisą XVII–XVIII a., buvo tam tikras atsvaros savaiminiam lenkėjimui \nPirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“.

t-002vidutinis

Martyno Mažvydo „Katekizmas“ citatoje įvardijamas kaip pirmoji lietuviška knyga.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 59

Kilmės iš \nromėnų teorija, susipynusi su lotynų – „romėnų“ kalbos vartojimu per \nvisą XVII–XVIII a., buvo tam tikras atsvaros savaiminiam lenkėjimui \nPirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“.

t-003vidutinis

1547 m. Karaliaučiuje išspausdintas Martyno Mažvydo „Katekizmas“ buvo pirmoji knyga lietuvių kalba.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 58

Dar po ketvirčio amžiaus, 1547-aisiais Lietuva pribrendo pirmai kny-\ngai lietuvių kalba – tai garsusis Martyno Mažvydo „Katekizmas“: išspaus-\ndintas emigracijoje Karaliaučiuje, bet skirtas lietuviams ir Lietuvai. LDK \nvisuomenė tuo metu nebuvo pribrendusi lietuviakalbei knygai.

t-004vidutinis

1547 m. išleistas Martyno Mažvydo „Katekizmas“ laikomas Abraomo Kulviečio ir Stanislovo Rapolionio kultūrinės programos dalimi.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 61

Šią programą A. Kulvietis \nbandė įvykdyti emigracijoje, kur kartu su Stanislovu Rapolioniu tapo pir-\nmaisiais ką tik (1544) įkurto Karaliaučiaus universiteto profesoriais, o jų \nprogramos dalimi ir reikia laikyti 1547 m. išleistą Martyno Mažvydo „Ka-\ntekizmą“. A. Kulvietis gerai suvokė probleminę kultūros situaciją: Lietuvos \ndiduomenė, neišplėtojusi lietuviškų raštijos tradicijų, o kartu atsisakydama \nrusėnų rašto kalbos, rinkosi lenkų kalbą ne tik raštijai, bet ir bendrauti: \nlietuviakalbės raštijos sureikšminimui ir oficialaus statuso suteikimo pro-\njektui Lietuvos visuomenė nebuvo pasirengusi.