Lietuvos istorijos žinių lobynas
saltinis
4 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Dar po ketvirčio amžiaus, 1547-aisiais Lietuva pribrendo pirmai knygai lietuvių kalba – tai garsusis Martyno Mažvydo „Katekizmas“: išspausdintas emigracijoje Karaliaučiuje, bet skirtas lietuviams ir Lietuvai. Pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Kulvietis bandė įvykdyti emigracijoje, kur kartu su Stanislovu Rapolioniu tapo pirmaisiais ką tik (1544) įkurto Karaliaučiaus universiteto profesoriais, o jų programos dalimi ir reikia laikyti 1547 m. išleistą Martyno Mažvydo „Katekizmą“.
Patikrinti teiginiai
Martyno Mažvydo „Katekizmas“ yra pirmoji lietuviška knyga.
Kilmės iš \nromėnų teorija, susipynusi su lotynų – „romėnų“ kalbos vartojimu per \nvisą XVII–XVIII a., buvo tam tikras atsvaros savaiminiam lenkėjimui \nPirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“.
Martyno Mažvydo „Katekizmas“ citatoje įvardijamas kaip pirmoji lietuviška knyga.
Kilmės iš \nromėnų teorija, susipynusi su lotynų – „romėnų“ kalbos vartojimu per \nvisą XVII–XVIII a., buvo tam tikras atsvaros savaiminiam lenkėjimui \nPirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“.
1547 m. Karaliaučiuje išspausdintas Martyno Mažvydo „Katekizmas“ buvo pirmoji knyga lietuvių kalba.
Dar po ketvirčio amžiaus, 1547-aisiais Lietuva pribrendo pirmai kny-\ngai lietuvių kalba – tai garsusis Martyno Mažvydo „Katekizmas“: išspaus-\ndintas emigracijoje Karaliaučiuje, bet skirtas lietuviams ir Lietuvai. LDK \nvisuomenė tuo metu nebuvo pribrendusi lietuviakalbei knygai.
1547 m. išleistas Martyno Mažvydo „Katekizmas“ laikomas Abraomo Kulviečio ir Stanislovo Rapolionio kultūrinės programos dalimi.
Šią programą A. Kulvietis \nbandė įvykdyti emigracijoje, kur kartu su Stanislovu Rapolioniu tapo pir-\nmaisiais ką tik (1544) įkurto Karaliaučiaus universiteto profesoriais, o jų \nprogramos dalimi ir reikia laikyti 1547 m. išleistą Martyno Mažvydo „Ka-\ntekizmą“. A. Kulvietis gerai suvokė probleminę kultūros situaciją: Lietuvos \ndiduomenė, neišplėtojusi lietuviškų raštijos tradicijų, o kartu atsisakydama \nrusėnų rašto kalbos, rinkosi lenkų kalbą ne tik raštijai, bet ir bendrauti: \nlietuviakalbės raštijos sureikšminimui ir oficialaus statuso suteikimo pro-\njektui Lietuvos visuomenė nebuvo pasirengusi.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 4 | 3 |