Dar po ketvirčio amžiaus, 1547-aisiais Lietuva pribrendo pirmai knygai lietuvių kalba – tai garsusis Martyno Mažvydo „Katekizmas“: išspausdintas emigracijoje Karaliaučiuje, bet skirtas lietuviams ir Lietuvai. Pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Kulvietis bandė įvykdyti emigracijoje, kur kartu su Stanislovu Rapolioniu tapo pirmaisiais ką tik (1544) įkurto Karaliaučiaus universiteto profesoriais, o jų programos dalimi ir reikia laikyti 1547 m. išleistą Martyno Mažvydo „Katekizmą“.
Kilmės iš \nromėnų teorija, susipynusi su lotynų – „romėnų“ kalbos vartojimu per \nvisą XVII–XVIII a., buvo tam tikras atsvaros savaiminiam lenkėjimui \nPirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“.
Kilmės iš \nromėnų teorija, susipynusi su lotynų – „romėnų“ kalbos vartojimu per \nvisą XVII–XVIII a., buvo tam tikras atsvaros savaiminiam lenkėjimui \nPirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“.
Dar po ketvirčio amžiaus, 1547-aisiais Lietuva pribrendo pirmai kny-\ngai lietuvių kalba – tai garsusis Martyno Mažvydo „Katekizmas“: išspaus-\ndintas emigracijoje Karaliaučiuje, bet skirtas lietuviams ir Lietuvai. LDK \nvisuomenė tuo metu nebuvo pribrendusi lietuviakalbei knygai.
Šią programą A. Kulvietis \nbandė įvykdyti emigracijoje, kur kartu su Stanislovu Rapolioniu tapo pir-\nmaisiais ką tik (1544) įkurto Karaliaučiaus universiteto profesoriais, o jų \nprogramos dalimi ir reikia laikyti 1547 m. išleistą Martyno Mažvydo „Ka-\ntekizmą“. A. Kulvietis gerai suvokė probleminę kultūros situaciją: Lietuvos \ndiduomenė, neišplėtojusi lietuviškų raštijos tradicijų, o kartu atsisakydama \nrusėnų rašto kalbos, rinkosi lenkų kalbą ne tik raštijai, bet ir bendrauti: \nlietuviakalbės raštijos sureikšminimui ir oficialaus statuso suteikimo pro-\njektui Lietuvos visuomenė nebuvo pasirengusi.