Santrauka
Dar po ketvirčio amžiaus, 1547-aisiais Lietuva pribrendo pirmai knygai lietuvių kalba – tai garsusis Martyno Mažvydo „Katekizmas“: išspausdintas emigracijoje Karaliaučiuje, bet skirtas lietuviams ir Lietuvai. Pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Kulvietis bandė įvykdyti emigracijoje, kur kartu su Stanislovu Rapolioniu tapo pirmaisiais ką tik (1544) įkurto Karaliaučiaus universiteto profesoriais, o jų programos dalimi ir reikia laikyti 1547 m. išleistą Martyno Mažvydo „Katekizmą“.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 1547 m. Karaliaučiuje išspausdintas Martyno Mažvydo „Katekizmas“ buvo pirmoji knyga lietuvių kalba, skirta lietuviams ir Lietuvai. | c-001 | |
| t-002 Martyno Mažvydo „Katekizmas“ buvo pirmoji lietuviška knyga. | c-002 | |
| t-003 1547 m. išleistas Martyno Mažvydo „Katekizmas“ laikomas A. Kulviečio ir Stanislovo Rapolionio programos dalimi. | c-003 | |
| t-004 Pirmoji lietuviška knyga buvo Martyno Mažvydo „Katekizmas“. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Bibliografiniai įrodymai
Santrauka: 1547 m. Karaliaučiuje išspausdintas Martyno Mažvydo „Katekizmas“ buvo pirmoji knyga lietuvių kalba, skirta lietuviams ir Lietuvai.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Dar po ketvirčio amžiaus, 1547-aisiais Lietuva pribrendo pirmai kny- gai lietuvių kalba – tai garsusis Martyno Mažvydo „Katekizmas“: išspaus- dintas emigracijoje Karaliaučiuje, bet skirtas lietuviams ir Lietuvai. LDK visuomenė tuo metu nebuvo pribrendusi lietuviakalbei knygai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Martyno Mažvydo „Katekizmas“ buvo pirmoji lietuviška knyga.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Kilmės iš romėnų teorija, susipynusi su lotynų – „romėnų“ kalbos vartojimu per visą XVII–XVIII a., buvo tam tikras atsvaros savaiminiam lenkėjimui Pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1547 m. išleistas Martyno Mažvydo „Katekizmas“ laikomas A. Kulviečio ir Stanislovo Rapolionio programos dalimi.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Šią programą A. Kulvietis bandė įvykdyti emigracijoje, kur kartu su Stanislovu Rapolioniu tapo pir- maisiais ką tik (1544) įkurto Karaliaučiaus universiteto profesoriais, o jų programos dalimi ir reikia laikyti 1547 m. išleistą Martyno Mažvydo „Ka- tekizmą“. A. Kulvietis gerai suvokė probleminę kultūros situaciją: Lietuvos diduomenė, neišplėtojusi lietuviškų raštijos tradicijų, o kartu atsisakydama rusėnų rašto kalbos, rinkosi lenkų kalbą ne tik raštijai, bet ir bendrauti: lietuviakalbės raštijos sureikšminimui ir oficialaus statuso suteikimo pro- jektui Lietuvos visuomenė nebuvo pasirengusi.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |