Łowmiański H., Studja – LT KB

Santrauka

Dusburgietis teigia, kad čia minimas ežeras ieškotas ir į šiaurę nuo Augustavo (Łowmiański H., Studja…, 2, p. 43). Dusburgietis teigia, kad baltai gyveno į šiaurę nuo Narevo ir, matyt, Bebro upių; Zilijos valsčius tuo metu greičiausiai buvo į šiaurę nuo Bebro—Elko santakos, jis galėjo aprėpti ir Raigardo (Rajgród) apylinkes, eiti link Augustavo (Kamiński A., Jaćwież, p. 46— 47, 96—98; to paties. Dusburgietis teigia, kad iII, 107, 108) vertimas (GAO, p. 7; Łowmiański H., Studja…, 2, p. 31).

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Dusburgietis teigia, kad čia minimas ežeras ieškotas ir į šiaurę nuo Augustavo (Łowmiański H., Studja..., 2, p. 43).		c-001
t-002 Dusburgietis teigia, kad baltai gyveno į šiaurę nuo Narevo ir, matyt, Bebro upių; Zilijos valsčius tuo metu greičiausiai buvo į šiaurę nuo Bebro—Elko santakos, jis galėjo aprėpti ir Raigardo (Rajgród) apylinkes, eiti link Augustavo (Kamiński A., Jaćwież, p. 46— 47, 96—98; to paties.		c-002
t-003 Dusburgietis teigia, kad iII, 107, 108) vertimas (GAO, p. 7; Łowmiański H., Studja..., 2, p. 31).		c-003
t-004 Dusburgietis teigia, kad vidurį, o rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1372 m. (Rositen — SRP, 2, p. 102, 665, 667, 674; Łowmiański H., Studja..., 2, p. 32; plg.		c-004
t-005 Dusburgietis teigia, kad manoma, kad Glotava — pietrytinis Pagudės valsčius (GAO, p. 43; Łowmiański H., Studia..., 2, p. 16, 25; MGP, p. 54).		c-005
t-006 Dusburgietis teigia, kad łowmiański H., Studja..., 2, p. 34—35; in terram Powunden — SRP, 2, p. 517.		c-006
t-007 Dusburgietis teigia, kad medininkų žemė, atrodo, susiformavo XIV a., kai į ją buvo sujungti Žemaitijos centriniai valsčiai ir sudaryta vieninga gynybos prieš Ordino agresiją sistema, kurios centras, matyt, buvęs Medvėgalyje (Łowmiański H., Studja..., 2, p. 81—82).		c-007
t-008 Dusburgietis teigia, kad 570 D,— castrum [...] Sisditen, Jer.— Sirdîten; pilis, kaip spėjama, buvusi Girgždutės piliakalnyje (Valančius M., Raštai, 1, p. 379; Łowmiański H., Studja..., 2, p. 214); Telšių rj.		c-008

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad čia minimas ežeras ieškotas ir į šiaurę nuo Augustavo (Łowmiański H., Studja…, 2, p. 43).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Čia minimas ežeras ieškotas ir į šiaurę nuo Augustavo (Łowmiański H., Studja…, 2, p. 43). Aprašomas 1279—1280 m. žiemos puolimas (Ewald A. L., Die Eroberung…, 4, p. 247; Regesta Lithuaniae…, p. 117).

teiginio_tipas	saltinio_teiginys
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad baltai gyveno į šiaurę nuo Narevo ir, matyt, Bebro upių; Zilijos valsčius tuo metu greičiausiai buvo į šiaurę nuo Bebro—Elko santakos, jis galėjo aprėpti ir Raigardo (Rajgród) apylinkes, eiti link Augustavo (Kamiński A., Jaćwież, p. 46— 47, 96—98; to paties.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Zilijos valsčius (ar didesnis teritorinis junginys), buvęs jotvingių žemių pietuose. Vardas galbūt išlikęs kair. Narevo intako žemiau Tikocino Slinos (Šlina) pavadinime. Slinos upės rajone į pietus nuo Narevo baltai tikrai gyveno V a. (kasinėtas jų kapinynas Slinos aukštupyje). XI—XII a. teritorija į pietus nuo Narevo vidupio kolonizuota slavų. XIII a. baltai gyveno į šiaurę nuo Narevo ir, matyt, Bebro upių; Zilijos valsčius tuo metu greičiausiai buvo į šiaurę nuo Bebro—Elko santakos, jis galėjo aprėpti ir Raigardo (Rajgród) apylinkes, eiti link Augustavo (Kamiński A., Jaćwież, p. 46— 47, 96—98; to paties, Z badań nad pograniczem…, p. 131—168; Būga K., 3, p. 149, 152; Łowmiański H., Studja…, 1, p. 74; 2, p. 43). Turint omenyje šio regiono pelkėtus ruožus, į XIII a. Zilijos plotą, matyt, galima būtų įjungti ir teritoriją tarp Narevo ir Bebro.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad iII, 107, 108) vertimas (GAO, p. 7; Łowmiański H., Studja…, 2, p. 31).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Abenda minima XIV a. vidurio Sembos vyskupo dokumentuose vakarinėje Semboje (SU, 2, Nr. 365, p. 259; Nr. 493, p. 335; Nr. 376, p. 264—266). Ji buvo tapatinama su Pavunda (Powunden), buvusia toliau į rytus (SRP, 1, p. 144, išnaša 4; Perlbach M., Preussische Regesten…, p. 245). Manoma, kad Abendos vardas galėjęs būti Betin, t. y. Pabečių (D. III, 107, 108) vertimas (GAO, p. 7; Łowmiański H., Studja…, 2, p. 31).

teiginio_tipas	saltinio_teiginys
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad vidurį, o rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1372 m. (Rositen — SRP, 2, p. 102, 665, 667, 674; Łowmiański H., Studja…, 2, p. 32; plg.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Vėliau jos funkcijas perėmė Rasytės pilis, statyta apie XIV a. vidurį, o rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1372 m. (Rositen — SRP, 2, p. 102, 665, 667, 674; Łowmiański H., Studja…, 2, p. 32; plg. Boetticher A., Die Bau…, 1, p. 116—117; GAO, p. 144), vėliau — Rossitten, dab. Rybačis.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad manoma, kad Glotava — pietrytinis Pagudės valsčius (GAO, p. 43; Łowmiański H., Studia…, 2, p. 16, 25; MGP, p. 54).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Šimtas šios kariuomenės rinktinių, tačiau per daug savimi pasikliaujančių vyrų ryžosi persikelti per Drevantos upę ir Kulmo žemėje apiplėšti du kaimus; leidęsi iš 553 D.— territorium Giottowie, Jer.— Glottow, valsčius į vakarus nuo Alnos aukštupio, vardas išlikęs dab. Glotovo (Głotowo, į šiaurę nuo Olštino) pavadinime. Išlikęs piliakalnis. Manoma, kad Glotava — pietrytinis Pagudės valsčius (GAO, p. 43; Łowmiański H., Studia…, 2, p. 16, 25; MGP, p. 54).

teiginio_tipas	saltinio_teiginys
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad łowmiański H., Studja…, 2, p. 34—35; in terram Powunden — SRP, 2, p. 517.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

562 D.— Powundie, Jer.— Powundin (plg. lie. Pavandenė — GAO, p. 133); vietovė šiaurės Semboje, į šiaurės rytus nuo Rudavos, išlikęs piliakalnis (CF, Nr. 45). Plg. Łowmiański H., Studja…, 2, p. 34—35; in terram Powunden — SRP, 2, p. 517.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad medininkų žemė, atrodo, susiformavo XIV a., kai į ją buvo sujungti Žemaitijos centriniai valsčiai ir sudaryta vieninga gynybos prieš Ordino agresiją sistema, kurios centras, matyt, buvęs Medvėgalyje (Łowmiański H., Studja…, 2, p. 81—82).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Krivičių žemės nuniokojimą ir Naugarduko miesto užkariavimą

Tų pačių 1314 metų rugsėjo mėnesį tas pats brolis Henrikas, maršalas, patraukė su visa savo kariuomene į Krivičių žemę571, užėmė Naugarduko miestą572 ir jį ligi pamatų 569 D.— circa territorium Medenickam, Jer.— Medenicken, Medeniken; Medininkai centrinėje Žemaitijoje (SZM, p. 223— 226). Dusburgietis kalba apie Medininkų valsčių (territorium), tuo tarpu XIV a. pabaigos duomenys rodo, kad tai buvusi žemė, kurią sudarė keletas valsčių. Medininkų žemė, atrodo, susiformavo XIV a., kai į ją buvo sujungti Žemaitijos centriniai valsčiai ir sudaryta vieninga gynybos prieš Ordino agresiją sistema, kurios centras, matyt, buvęs Medvėgalyje (Łowmiański H., Studja…, 2, p. 81—82).

teiginio_tipas	saltinio_teiginys
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad 570 D,— castrum […] Sisditen, Jer.— Sirdîten; pilis, kaip spėjama, buvusi Girgždutės piliakalnyje (Valančius M., Raštai, 1, p. 379; Łowmiański H., Studja…, 2, p. 214); Telšių rj.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

570 D,— castrum […] Sisditen, Jer.— Sirdîten; pilis, kaip spėjama, buvusi Girgždutės piliakalnyje (Valančius M., Raštai, 1, p. 379; Łowmiański H., Studja…, 2, p. 214); Telšių rj. išlikę Girgždutės ir Pagirgždūčio piliakalniai (LAA, 2, p. 65, 121— 122). Galimas dalykas, iškreiptas Sizditės pilies vardas sietinas su Spasčių kalno (prie Girgždūtės) vardu, plg., be to, netolimo Sprūdės piliakalnio vardą—LAA, 2, p. 161, Nr. 717).

teiginio_tipas	saltinio_teiginys
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai