Łowmiański H., Studja

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Šimtas šios kariuomenės rinktinių, tačiau per daug savimi pasikliaujančių\nvyrų ryžosi persikelti per Drevantos upę ir Kulmo žemėje apiplėšti du kaimus; leidęsi iš\n 553 D.— territorium Giottowie, Jer.— Glottow, valsčius į vakarus nuo Alnos aukštupio,\nvardas išlikęs dab. Glotovo (Głotowo, į šiaurę nuo Olštino) pavadinime. Išlikęs piliakalnis.\nManoma, kad Glotava — pietrytinis Pagudės valsčius (GAO, p. 43; Łowmiański H.,\nStudia..., 2, p. 16, 25; MGP, p. 54).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Krivičių žemės nuniokojimą ir Naugarduko miesto užkariavimą Tų pačių 1314 metų rugsėjo mėnesį tas pats brolis Henrikas, maršalas, patraukė su visa savo kariuomene į Krivičių žemę571, užėmė Naugarduko miestą572 ir jį ligi pamatų 569 D.— circa territorium Medenickam, Jer.— Medenicken, Medeniken; Medininkai centrinėje Žemaitijoje (SZM, p. 223— 226). Dusburgietis kalba apie Medininkų valsčių (territorium), tuo tarpu XIV a. pabaigos duomenys rodo, kad tai buvusi žemė, kurią sudarė keletas valsčių. Medininkų žemė, atrodo, susiformavo XIV a., kai į ją buvo sujungti Žemaitijos centriniai valsčiai ir sudaryta vieninga gynybos prieš Ordino agresiją sistema, kurios centras, matyt, buvęs Medvėgalyje (Łowmiański H., Studja..., 2, p. 81—82).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Čia minimas ežeras ieškotas ir į šiaurę nuo Augustavo (Łowmiański H., Studja..., 2, p. 43). Aprašomas 1279—1280 m. žiemos puolimas (Ewald A. L., Die Eroberung..., 4, p. 247; Regesta Lithuaniae..., p. 117).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Vėliau jos funkcijas perėmė Rasytės pilis, statyta apie\nXIV a. vidurį, o rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1372 m. (Rositen — SRP, 2, p. 102,\n665, 667, 674; Łowmiański H., Studja..., 2, p. 32; plg. Boetticher A., Die Bau..., 1, p.\n116—117; GAO, p. 144), vėliau — Rossitten, dab. Rybačis.