Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

saltinis

Livonijos atstovų prieštaravimas dėl 1323 m. taikos

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

J. Otrembskis nekritiškai pasirėmė Livonijos atstovų prieštaravimo lotyniškojo vertimo fraze apie Lietuvos karaliaus pusę.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 186

Skirti aukštaičius nuo lietuvių paskatino J. Otrembskio mintis, kad 1322 m. Gedimino sutartyje Lietuva dar neturėjusi vėlesnės bendrinės reikšmės (Otrębski J., Gramatyka..., 1, p. 6; Balčikonis J., Rinktiniai..., 1, p. 322—323). Norėtume pažymėti, kad J. Otrembskls nekritiškai pasirėmė Livonijos atstovų prieštaravimo lotyniškojo vertimo fraze ex parte regis praedicti Lethoviae, Eustoythen, Samaythen, Plescowe et omnes Rutheni (LUB, 2, Nr. 694, p. 154; plg. GL, p. 66, 68), nepastebėdamas, kad ir šio teksto pradžioje apie Gediminą kalbama kaip apie lietuvių karalių (Lethovinorum regem).
t-002vidutinis

Livonijos atstovų prieštaravimo originale minimas Lietuvos karalius ir Aukštaičių, Žemaičių, Pskovo bei rusų kraštai.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 186-187

Livonijos atstovų prieštaravimo originale rašoma: van des koninges wegene van Lettowen dat lant do Ousteyten und Sameyten, Plessekowe und alle de Russen (LUB, 2, Nr. 694, p. 155). Pagrindinių sutarties tekstų pradžioje aiškiai minimas Lietuvos karalius Gediminas (Gedeminne, de koning van Lethowen; Gedeminus, Romainiai, kuris pagal jų papročius buvo laikomas šventuoju543, o visus gyventojus paėmė į nelaisvę arba išžudė. Ten žuvo nukautas brolis Konradas, vadinamas Tušenfeldu. Kitą kartą jis patraukė prieš Žemaitijos valsčių, vardu Pagraudė544, kur, surengęs pasalas, o keletą vyrų pasiuntęs plėšti apylinkės, nukovė visus jį besivejančius raitelius, išskyrus šešis. Šis karas taip palaužė Pagraudės žmones, kad ilgus metus jie nestengė suburti tiek raitelių, kiek galėjo anksčiau. Be to, jis patraukė į valsčių, vardu Vaikiai545, kur — irgi iš pasalų — nukovė daug kilmingųjų. Vargu ar įmanoma tiksliai surašyti, kiek sykių jis stojo prieš juos į kovą. Trumpai kalbant, jis taip ryžtingai kariavo, kad per šešerius metus, kada vadovavo šiai piliai, privertė visus lietuvius, gyvenusius Nemuno pakrantėje, nuo Neries upės iki Lamatos žemės546, laikytis taikos su krikščionimis, bet Lethovinorum rex), o toliau konstatuojama: Štai kraštai, kuriuose mes nustatėme taiką: iš mūsų pusės — Aukštaičių ir Žemaičių kraštas, Pskovas ir visi rusų [kraštai], kurie yra mūsų valdžioje (PUB, 2, 1, Nr. 418, p. 301; GL, Nr. 8, p. 69; popiežiaus bulės tekste — LUB, 2, Nr. 693, p. 151).