Narbutas rašo, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Narimantas apie 1268 m. įsiveržė į jotvingių Polesę ir primetė gyventojams savo paskirtą valdovą. Narbutas Traidenį vadina Narimanto broliu, Jotvingijos ir Dainavos kunigaikščiu, priklausomu nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir mokėjusiu duoklę.
Tokia kaimy nystė, ko gero, buvo ne iš maloniųjų. Siekdamas padaryti tam galą, Lietuvos didysis kunigaikštis Narimantas apie 1268 metus įsiveržė su kariuomene į jotvingių Polesę ir privertė gyventojus priimti jo paskirtą valdovą. Juo tapo tikras Narimanto brolis Traidenis, kuris buvo Jotvingijos ir Dainavos kunigaikštis su priklausomybės nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir tam tikros duoklės mokėjimo pa reiga.
Juo tapo tikras Narimanto brolis Traidenis, kuris buvo Jotvingijos ir Dainavos kunigaikštis su priklausomybės nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir tam tikros duoklės mokėjimo pa reiga. Sis kunigaikštis pastatė Raigardo pilį, vedė Mazo vijos kunigaikštytę, kuri pagimdė jam garsų lietuvių isto rijoje Romuntą. Be to, jis nuolat rengė plėšikiškus žygius į Lenkiją, Rusią ir Mazoviją, buvo griežtas ir žiaurus val dovas, tironiškai elgėsi su valdiniais ir užkariautais žmo nėmis1.
Sis trumpas Polocko užkariavimo aprašymas, likęs Lietuvos Kronikoje, išsaugojo svarbų Lietuvos istorijos įvykį, būtent sukūrimą trečios kunigaikš tystės, priklausančios Lietuvos didikams, kuri buvo pa vadinta Lietuvos-Polocko kunigaikštyste.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Sis trumpas Polocko užkariavimo \naprašymas, likęs Lietuvos Kronikoje, išsaugojo svarbų \nLietuvos istorijos įvykį, būtent sukūrimą trečios kunigaikš\ntystės, priklausančios Lietuvos didikams, kuri buvo pa\nvadinta Lietuvos-Polocko kunigaikštyste.
Iš to, ką nuveikė Skirmantas, mūsų minėtoje kronikoje yra išsau gotas atminimas apie jo žygį, surengtą į Rusios žemes pietinėje Lietuvos kunigaikštystės dalyje, kurį buvo su manęs dar tėvui gyvam esant.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Iš to, ką\nnuveikė Skirmantas, mūsų minėtoje kronikoje yra išsau\ngotas atminimas apie jo žygį, surengtą į Rusios žemes \npietinėje Lietuvos kunigaikštystės dalyje, kurį buvo su\nmanęs dar tėvui gyvam esant. Šio žygio data reikia pri\npažinti 1160 metus, juk didžiojo kunigaikščio Iziaslavo \nMstislavovičiaus sūnus Mstislavas tada ką tik buvo ga\nvęs valdyti Rusią, iš pietų pusės besiribojusią su Lietuva, \nir Voluinės Vladimire įkūręs savo sostinę1.
Teodoras Narbutas Lietuvos kronikoje įžvelgė aiškių trūkumų: joje laikotarpio prieš Gedimino mirtį chronologija nepatikima, o dalis vėlesnių aplinkybių liko nepaminėta.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
P a s t a b o s . Jau anksčiau parodėme, kokia nepatikima senuo siuose metraščiuose yra laikotarpio prieš Gedimino mirtį chro nologija; be to, daugelis aplinkybių, susiklosčiusių iškart po jo mirties, kronikininkams prasprūdo pro akis. Aiškių trūkumų Lietuvos kronikoje yra jau prieš Dlugošą, joje net apie to mo narcho mirtį terasime trum pą užuominą, perrašinėtojo įbruk tą be jokios datos ar atskiro aprašymo, kaip kad paprastai tokiais atvejais pastebėdavome kituose šaltiniuose1.