Pranciškus Malevskis iš senosios Lietuvos Metrikos Balinskio medžiagai parūpino gausių išrašų apie Vilnių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 27
Įgudęs lietuvių istorijos žinovas Ig nacas Onacevičius su retai sutinkamu palankumu atidavė man savo pastabas ir įdomias žinias, tam darbui pritinkančias. Moks lininkui ir gerbiamam bičiuliui Mikalojui Malinovskiui dėkingas už galimybę lengviau prieiti prie neišpasakytai vertingų istorijos turtų, sudėtų Radvilų archyve Kardinalijoje, o išsamiomis ir vi sapusiškomis mokslo žiniomis pagarsėjęs Pranciškus Malevskis, senosios Lietuvos Metrikos padalinio, priskirto Senato Trečiajam departamentui, viršininkas, mano medžiagos rinkiniams iš mi nėtos Metrikos parūpino gausių išrašų apie Vilnių. Negaliu taip pat nutylėti, kad gerbiamas grafas Adomas Chreptavičius, pri gimties apdovanotas paslaugumu ir palankumu visiems, kurie mokslo imasi, iš savo turtingos bibliotekos Ščiorsuose man nešė viską, ko tik reikėjo.
1524 m. Lietuvos Metrika patvirtina karaliaus priekaištus Vilniaus magistratui dėl nesutarimų su bendruomene.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 319
Raštininkas Mikola Panašiai 1524 metais, kaip patvirtina ta pati Lietuvos Met rika, XVI, 80, karalius priekaištavo Vilniaus magistratui: Kad nesutaria su bendruomene. Kad neišperka iš Vilniaus vaivados privilegijos už ben drus pinigus. Kad neturi gaisrui gesinti odinių kibirų, kirvių ir kablių. Kad trukdo skųstis karaliui. Už visa tai karalius baudžia šimto kapų grašių bauda.
Vilniaus monetų kalykla, prižiūrima Ulriko Hozijaus, teikė nemaža pajamų karaliaus iždui.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 252
Vilniaus mo netų kalykla, prižiūrima Ulriko Hozijaus, veikė vis energingiau ir karaliaus iždui teikė nemaža pajamų, kaip ma tyti iš Lietuvos maršalkos Chreptavičiaus ataskaitos52. Pa- 49 Daug sutarčių su tuo Onka yra Lie tuvos Metrikoje, V knygoje, prie 1505 metų. 50 Iki šiol Šv.
Lietuvos Metrika buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio raštinėje nuo XIV a. pabaigos iki 1794 m. susidaręs archyvas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 57
Lietuvos Metrika – tai Lietuvos didžiojo kunigaikščio raštinėje nuo XIV a. pabaigos iki 1794 m. susidaręs archyvas, apimantis visus LDK vardu siunčiamus ir gaunamus dokumentus. Didžiojo kunigaikščio raš- tinėje buvo saugomi ir į Lietuvos Metriką pateko ir valstybinio pobūdžio, ir atskiroms LDK sritims bei miestams skirtos privilegijos, bajorystės pa- tvirtinimo, įvairių žemėvaldos sandorių aktai, inventoriai, testamentai, teismų sprendimai, vietos ir tarptautinė korespondencija rusėnų, lotynų, vokiečių (Prūsijos ir Livonijos), arabų ir čekų kalbomis. Taigi Lietuvos Metrikos dokumentai – tai LDK politikos, visuomenės, ūkio, teisės, kul- tūros istorija, svarbiausias LDK istorijos šaltinis. Atsidūrusi Maskvoje ir iki šiol ten saugoma, ji tapo Lietuvos paveldo išbarstymo ar išgrobstymo simboliu, senosios Lietuvos valstybės likimo ženklu.
Kauno istorijai svarbiausia yra Lietuvos Metrika.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 26
Iš ne Kauno kilmės rašytinių šaltinių kompleksų XV-XVIII a. Kauno istorijai svarbiausia yra Lietuvos Metrika. Tai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerių ir pakancIerių žinioje buvęs jų raštinių archyvas.
1727 m. Kauno miestiečių prašymu ir Augusto II leidimu 1541 m. Žygimanto Senojo raštas, 1582 m. Stepono Batoro sprendimas, 1609 ir 1631 m. Zigmanto Vazos raštai buvo įrašyti į Lietuvos Metriką ir taip aktualizuoti.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 217
1727 m. Kauno miestiečių prašymu ir Augusto II leidimu 1541 m. Žygimanto Senojo raštas, 1582 m. Stepono Batoro sprendimas, 1609 ir 1631 m. Zigmanto Vazos raštai buvo įrašyti į Lietuvos Metriką ir taip aktualizuoti.
Degtinė neretai minima Lietuvos Metrikos aktuose, o XVI a. LDK ją pradėta gaminti iš vietinių žaliavų.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų virtuvė XVI amžiuje
PDF 10
Be alaus, smuklėse ypač daug buvo \nparduodama ir degtinės146, kuri neretai \nminima ir Lietuvos Metrikos aktuose147. \nBūtent aptariamuoju laikotarpiu LDK buvo \nsužinota šio gėrimo varymo paslaptis ir ją \nimta gaminti iš vietinių žaliavų148.