Iš tiesų, nors susidomėjimas Lietuvos praeitimi buvo didelis, bet veikalų, atspindinčių krašto istoriją nuo seniausių laikų, nebu vo. Narbuto istorijos pirmasis tomas, kitais metais - pirmoji M. Narbuto istorijos atžvilgiu, kurią galima vertinti kaip romantinės istori jos rašymo kritiką: „<..
Iš tiesų, nors susidomėjimas Lietuvos praeitimi buvo didelis, bet veikalų, atspindinčių krašto istoriją nuo seniausių laikų, nebuvo. Tiesa, Simonas Daukantas buvo parašęs savo Darbus žemaičių ir lietuvių, o Teodoras Narbutas dar tik rašė savo Lietuvių tautos istoriją. Ilgas paruošiamasis darbas - istorinių šaltinių paieška ir grupavimas, istorinės medžiagos ir siužeto pateikimo formos kūrimas - lėmė gana vėlyvą istorinių veikalų pasirodymą.
Tyrinėtoja parodo M. Balinskio kritiką T. Narbuto istorijos atžvilgiu, kurią galima vertinti kaip romantinės istorijos rašymo kritiką: „<.. .> Balinskio rašiniuose Narbutui skiriamas ypatinas dėmesys. Dar daugiau - Narbuto knyga Dzieje narodu litewskiego tampa pavyzdžiu, kaip nereikia rašyti istorijos", Ten pat, p. 57.