saltinis

Lietuvių tautos istorija

3 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001vidutinis

1835 m. pasirodė pirmasis Teodoro Narbuto „Lietuvių tautos istorijos“ tomas.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 9

1835 m. pasirodė T. Narbuto istorijos pirmasis tomas, kitais \nmetais - pirmoji M. Balinskio Vilniaus miesto istorijos dalis.
t-002vidutinis

Teodoras Narbutas dar rašė „Lietuvių tautos istoriją“, kai Lietuvoje stigo veikalų apie krašto istoriją nuo seniausių laikų.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 9

Iš tiesų, nors susidomėjimas Lietuvos praeitimi buvo didelis, bet veikalų, atspindinčių krašto istoriją nuo seniausių laikų, nebu­ vo. Tiesa, Simonas Daukantas buvo parašęs savo Darbus žemai­ čių ir lietuvių, o Teodoras Narbutas dar tik rašė savo Lietuvių tautos istoriją. Ilgas paruošiamasis darbas - istorinių šaltinių pa­ ieška ir grupavimas, istorinės medžiagos ir siužeto pateikimo formos kūrimas - lėmė gana vėlyvą istorinių veikalų pasirody­ mą.
t-003vidutinis

Balinskio rašiniuose T. Narbuto „Lietuvių tautos istorija“ pateikiama kaip pavyzdys, kaip nereikia rašyti istorijos.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 16

Tyrinėtoja parodo M. Balinskio kritiką T. Narbuto istorijos atžvilgiu, kurią galima vertinti kaip romantinės istori­ jos rašymo kritiką: „<.. .> Balinskio rašiniuose Narbutui skiriamas ypati- nas dėmesys. Dar daugiau - Narbuto knyga Dzieje narodu litewskiego tam­ pa pavyzdžiu, kaip nereikia rašyti istorijos", Ten pat, p. 57.