Ksaveras Bogušas, Narbuto vertinimu, poloviečius priskyrė lietuvių genties tautoms, remdamasis Kojalavičiaus prielaidomis. Narbuto teigimu, Ksavero Bogušo veikaluose rasti įrodymai rodė, kad herulai keliavo į Reitgotiją. Tai patvirtinančių įrodymų randame Ksavero Bogušo veikaluose3; iš jų sužinome, jog herulų keliauta į Reitgotiją.
95 Pastabos. Mūsų mokslininkas, lietuvių istorijos tyri nėtojas Ksaveras Bogušas priskiria lietuvių genties tau toms iš kitur pažįstamus poloviečius', remdamasis tokio mis pat Kojalavičiaus prielaidomis1 2. Naruševičius patei kia žinių, kurios, rodos, taip pat remia šią nuomonę, kad poloviečiai buvę rusų kaimynai nuo saulės patekėjimo ir nusileidimo pusių3.
Tad artimiausias ir saugiausias herulų kelias vingiavo į \nŠiaurę per Pamarį, Kujaviją ir Mazoviją į Prūsiją, iš \nkur buvo visai netoli iki herulų gimtosios Jūros upės \nkrantų. Tai patvirtinančių įrodymų randame Ksavero Bo- \ngušo veikaluose3; iš jų sužinome, jog herulų keliauta į \nReitgotiją. Sis pavadinimas, anot naujausių tyrimų, reiš\nkia lietuvių genčių gyvenamus pamario kraštus4, prie \nkurių priklausė ir H i r i j a (§ 240).
Tad artimiausias ir saugiausias herulų kelias vingiavo į \nŠiaurę per Pamarį, Kujaviją ir Mazoviją į Prūsiją, iš \nkur buvo visai netoli iki herulų gimtosios Jūros upės \nkrantų. Tai patvirtinančių įrodymų randame Ksavero Bo- \ngušo veikaluose3; iš jų sužinome, jog herulų keliauta į \nReitgotiją. Sis pavadinimas, anot naujausių tyrimų, reiš\nkia lietuvių genčių gyvenamus pamario kraštus4, prie \nkurių priklausė ir H i r i j a (§ 240).