Ksaveras Bogušas, Narbuto vertinimu, poloviečius priskyrė lietuvių genties tautoms, remdamasis Kojalavičiaus prielaidomis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 104
95 Pastabos. Mūsų mokslininkas, lietuvių istorijos tyrinėtojas Ksaveras Bogušas priskiria lietuvių genties tautoms iš kitur pažįstamus poloviečius', remdamasis tokiomis pat Kojalavičiaus prielaidomis1 2. Naruševičius pateikia žinių, kurios, rodos, taip pat remia šią nuomonę, kad poloviečiai buvę rusų kaimynai nuo saulės patekėjimo ir nusileidimo pusių3.
Narbuto teigimu, Ksavero Bogušo veikaluose rasti įrodymai rodė, kad herulai keliavo į Reitgotiją.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 326
Tad artimiausias ir saugiausias herulų kelias vingiavo į Šiaurę per Pamarį, Kujaviją ir Mazoviją į Prūsiją, iš kur buvo visai netoli iki herulų gimtosios Jūros upės krantų. Tai patvirtinančių įrodymų randame Ksavero Bogušo veikaluose3; iš jų sužinome, jog herulų keliauta į Reitgotiją. Sis pavadinimas, anot naujausių tyrimų, reiškia lietuvių genčių gyvenamus pamario kraštus4, prie kurių priklausė ir H i r i j a (§ 240).
Tai patvirtinančių įrodymų randame Ksavero Bogušo veikaluose3; iš jų sužinome, jog herulų keliauta į Reitgotiją.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 326
Tad artimiausias ir saugiausias herulų kelias vingiavo į Šiaurę per Pamarį, Kujaviją ir Mazoviją į Prūsiją, iš kur buvo visai netoli iki herulų gimtosios Jūros upės krantų. Tai patvirtinančių įrodymų randame Ksavero Bogušo veikaluose3; iš jų sužinome, jog herulų keliauta į Reitgotiją. Sis pavadinimas, anot naujausių tyrimų, reiškia lietuvių genčių gyvenamus pamario kraštus4, prie kurių priklausė ir H i r i j a (§ 240).