saltinis

Ksaveras Bogušas, Rozprawa

3 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–5 iš 5 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Ksaveras Bogušas, Narbuto vertinimu, poloviečius priskyrė lietuvių genties tautoms, remdamasis Kojalavičiaus prielaidomis.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 104

95 Pastabos. Mūsų mokslininkas, lietuvių istorijos tyri nėtojas Ksaveras Bogušas priskiria lietuvių genties tau toms iš kitur pažįstamus poloviečius', remdamasis tokio mis pat Kojalavičiaus prielaidomis1 2. Naruševičius patei kia žinių, kurios, rodos, taip pat remia šią nuomonę, kad poloviečiai buvę rusų kaimynai nuo saulės patekėjimo ir nusileidimo pusių3.

t-002vidutinis

Narbuto teigimu, Ksavero Bogušo veikaluose rasti įrodymai rodė, kad herulai keliavo į Reitgotiją.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 326

Tad artimiausias ir saugiausias herulų kelias vingiavo į \nŠiaurę per Pamarį, Kujaviją ir Mazoviją į Prūsiją, iš \nkur buvo visai netoli iki herulų gimtosios Jūros upės \nkrantų. Tai patvirtinančių įrodymų randame Ksavero Bo- \ngušo veikaluose3; iš jų sužinome, jog herulų keliauta į \nReitgotiją. Sis pavadinimas, anot naujausių tyrimų, reiš\nkia lietuvių genčių gyvenamus pamario kraštus4, prie \nkurių priklausė ir H i r i j a (§ 240).

t-003vidutinis

Tai patvirtinančių įrodymų randame Ksavero Bogušo veikaluose3; iš jų sužinome, jog herulų keliauta į Reitgotiją.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 326

Tad artimiausias ir saugiausias herulų kelias vingiavo į \nŠiaurę per Pamarį, Kujaviją ir Mazoviją į Prūsiją, iš \nkur buvo visai netoli iki herulų gimtosios Jūros upės \nkrantų. Tai patvirtinančių įrodymų randame Ksavero Bo- \ngušo veikaluose3; iš jų sužinome, jog herulų keliauta į \nReitgotiją. Sis pavadinimas, anot naujausių tyrimų, reiš\nkia lietuvių genčių gyvenamus pamario kraštus4, prie \nkurių priklausė ir H i r i j a (§ 240).

c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Tad artimiausias ir saugiausias herulų kelias vingiavo į Šiaurę per Pamarį, Kujaviją ir Mazoviją į Prūsiją, iš kur buvo visai netoli iki herulų gimtosios Jūros upės krantų. Tai patvirtinančių įrodymų randame Ksavero Bo- gušo veikaluose3; iš jų sužinome, jog herulų keliauta į Reitgotiją. Sis pavadinimas, anot naujausių tyrimų, reiš kia lietuvių genčių gyvenamus pamario kraštus4, prie kurių priklausė ir H i r i j a (§ 240).

t-003Reikšmingi paminėjimai

Susietas teiginys: t-003

Susieti teiginiai: t-003