Dusburgietis teigia, kad šia proga jis kalba apie didžiulę prūsų ir sūduvių kariuomenę (III, 40), tuo tarpu jo šaltinis — Henriko iš Hohenlohės pranešimas — nurodo „lietuvius ir prūsus“144. Dusburgietis teigia, kad šitaip viską patvarkius, kunigaikštis pastatydino167 šiems 165 Dusburgietis čia nepateikia Hohenlohės pranešime (jo autorius galėjo remtis įvykių liudytojais) minimų prūsų pasiuntinių vardų: Petraten. Dusburgietis teigia, kad 166 Dusburgiečio pasakojimas apie Kristaus brolių, vėliau vadintų Dobrynės ordinu, įkūrimą paremtas Hohenlohės pranešimu.
Dusburgietis nutyli, kad Lietuvos kariuomenė dalyvavo bendroje kovoje prieš Ordiną jau pirmojo prūsų sukilimo pradžioje (1243 m.), kai buvo nusiaubta Kulmo žemė ir Ordino pajėgos sutriuškintos mūšio lauke. Šia proga jis kalba apie didžiulę prūsų ir sūduvių kariuomenę (III, 40), tuo tarpu jo šaltinis — Henriko iš Hohenlohės pranešimas — nurodo „lietuvius ir prūsus“144.
Apie vieną kilmingą vyrą, priimtą į Teutonų namų ordiną 288 Dusburgietis čia praleidžia savo šaltinio (Henriko iš Hohenlohės pranešimo, SRP, 5, p. 165) duomenis apie Liubeko pirklius, padėjusius aprūpinti maistu atkirstas Ordino pilis — Elbingą ir Baigą. Visą operaciją jis priskiria išimtinai Ordino broliams.
166 Dusburgiečio pasakojimas apie Kristaus brolių, vėliau vadintų Dobrynės ordinu, įkūrimą paremtas Hohenlohės pranešimu. Pirmosios žinios apie Dobrynės ordiną išliko 1228 m.
Henriko iš Hohenlohės pranešime kryžiuočių pilių statybos seka pateikiama taip: po Marienverderio statytas Cristhborgk, vėliau Elbingas ir Honeda-Baiga.
Dusburgiečio šaltinis — Henriko iš Hohenlohės pranešimas — pateikia kiek kitokią kryžiuočių pilių statybos seką: po Marienverderio buvęs statytas Cristhborgk, o tik po to — Elbingas, Honeda — Baiga (SRP, 5, p. 160; PKD, p. 37).
Šitaip viską patvarkius, kunigaikštis pastatydino167 šiems 165 Dusburgietis čia nepateikia Hohenlohės pranešime (jo autorius galėjo remtis įvykių liudytojais) minimų prūsų pasiuntinių vardų: Petraten. Preroch, Thorandt (SRP, 5, p. 159).
172 Dusburgietis kaip ir Hohenlohės reliacija (SRP, 5, p. 160) teigia, kad Konradas dovanojęs Ordinui Kulmo bei Lubavos žemes, suteikdamas visas teises, taip pat žemes, kurias ateityje Ordinas atkovosiąs iš pagonių. Tačiau pirmasis Konrado užrašymas Ordinui 1228 m.
292 Jer. kalba apie 1050 vyrų, tuo tarpu XIII a. vidurio Henriko iš Hohenlohės pranešimas — tik 500 vyrų (SRP, 5, p. 166). Tai vyko 1244 m. ar 1245 m. pradžioje.