Lietuvos istorijos žinių lobynas
Šaltinis
6 teiginiai8 įrašai0 ryšių
Vikipedijos įžanga
Henriko Latvio senoji Livonijos Kronika (lot. Chronicon Livonicum vetus), parašyta vokiečių kilmės dvasininko Henriko Latvio, apima laikotarpį nuo pirmojo Livonijos vyskupo Meinardo atsikėlimo į Livoniją iki 1226 m., kai Kalavijuočių ordinas užkariauja visą Estiją.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Henriko Latvio kronika minima kaip viena iš pirmųjų Pabaltijyje vokiečių kronikų, surašyta 1225-27 m. Santrumpų sąraše taip pat nurodomas 1955 m. L. Arbusowo ir Alb. Bauerio parengtas leidimas, o vardyne kronika pažymėta kaip plačiai naudotas šaltinis šiame veikale.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Datavimas |
|
| |
| Žanras |
|
| |
| Kalba |
|
| |
| Išlikimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
Henriko Latvio kronika yra viena iš pirmųjų Pabaltijyje vokiečių kronikų ir buvo surašyta 1225-27 m.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Kiek plačiau ordino priešą minėjo pirmosios Pabaltijyje vokiečių kronikos, būtent, Latvijos Henriko (surašyta 1225-27 m.) ir Eiliuotinė Livonijos kronika (po 1290 m.).
HChL santrumpa žymi L. Arbusowo ir Alb. Bauerio parengtą „Heinrici Chronicon Livoniae“ leidimą, išleistą Hanoveryje 1955 m.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
HChL = Heinrici Chronicon Livoniae, išl. L. Arbusow ir Alb. Bauer (MGH SS) Hannover 1955.
Juk, anot Henriko kronikos, iš jų buvo per tris dešimt kankinių, šio persekiojimo aukų.
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Juk, anot Henriko kronikos, iš jų buvo per trisdešimt kankinių, šio persekiojimo aukų. Svetimtaučiai pirkliai, likę vietoje, savo ¡saugumo dėlei turėjo mokėti išpirką vyresnybei. Po to krikščionys buvo laikomi apsuptyje Ikškilės tvirtovėje, o tuo tarpu visur kaimuose visa, kas ¡buvo krikščioniška, buvo sunaikinta
Teodoras Narbutas, remdamasis Henriko Latvio kronika, rašė, kad Rygoje buvo žinoma apie Lietuvos karines pajėgas, valdovų santarvę, vieningą valdžią pavojaus metu, pasienio institucijas ir patyrusius mūšiuose karius.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Be to, dar, kaip kad matėme iš Henriko Latvio kronikos, Rygoje buvo žinoma Lietuvą'turint karines pajėgas ne iš paskutiniųjų, santarvėje gyvenant aukštuosius didikus, tai yra valdovus; negana to, pavojui atėjus, valdžia būdavo vieninga, turėjo gerai organizuotas institucijas pasienio žemėse ir, kas svarbiausia, ryžtingus bei patyrusius mūšiuose karius.
T. Narbutas remiasi Henriko Latvio kronikos prierašu, kuriame esą įrašyti lietuviški kreipiniai į karo dievą.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Norėdamas savo prielaidą paremti, T. Narbutas nurodo neva lietuviškus kreipinius į šį dievą, iškaltus ant rasto trimito ir įrašytus Henriko Latvio kronikos prieraše.
Henriko Latvio kronikos prierašuose, arba pastabose, ku rias XVII amžiuje parašė kažkoks kunigas Glumeris ir kurias turiu rankoje, tarp nedaugelio Lietuvos istoriją liečiančių da lykų yra parašyta, kad, kai 1243 metais Livonijos riteriai, šauk dami tikrojo.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Henriko Latvio kronikos prierašuose, arba pastabose, kurias XVII amžiuje parašė kažkoks kunigas Glumeris ir kurias turiu rankoje, tarp nedaugelio Lietuvos istoriją liečiančių dalykų yra parašyta, kad, kai 1243 metais Livonijos riteriai, šaukdami tikrojo Dievo vardą, užpuolė lietuvius, šie savo ruožtu rėkė: JogKauou, jogKauaile! („Jok Kove, jok Kovaiti!“).
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 2 | 2 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 2 | 3 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 3 | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4 | — | 1 | 1 |
| Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.) | — | 0 | 1 |