Šaltinis

Heinrici Chronicon Livoniae

6 teiginiai8 įrašai0 ryšių

Vikipedijos įžanga

Henriko Latvio senoji Livonijos Kronika (lot. Chronicon Livonicum vetus), parašyta vokiečių kilmės dvasininko Henriko Latvio, apima laikotarpį nuo pirmojo Livonijos vyskupo Meinardo atsikėlimo į Livoniją iki 1226 m., kai Kalavijuočių ordinas užkariauja visą Estiją.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Henriko Latvio kronika minima kaip viena iš pirmųjų Pabaltijyje vokiečių kronikų, surašyta 1225-27 m. Santrumpų sąraše taip pat nurodomas 1955 m. L. Arbusowo ir Alb. Bauerio parengtas leidimas, o vardyne kronika pažymėta kaip plačiai naudotas šaltinis šiame veikale.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Datavimas
  • Surašyta 1225–1227 m.
  • Zenonas Ivinskis ją datuoja 1225–1227 m.
Žanras
  • Kronika
  • Ivinskis ją priskiria pirmosioms Pabaltijo vokiečių kronikoms.
Kalba
  • Vokiečių kalba
  • Ivinskis ją apibūdina kaip vieną iš pirmųjų Pabaltijyje vokiečių kronikų.
Išlikimas
  • Išlikę XVII a. prierašai arba pastabos, kuriuos parašė kunigas Glumeris
  • Teodoras Narbutas teigia turėjęs šiuos prierašus rankoje; jo vertinimas ir nurodomas laikas priklauso XVII a. prierašų kontekstui.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-003vidutinis

Juk, anot Henriko kronikos, iš jų buvo per tris dešimt kankinių, šio persekiojimo aukų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3

Juk, anot Henriko kronikos, iš jų buvo per trisdešimt kankinių, šio persekiojimo aukų. Svetimtaučiai pirkliai, likę vietoje, savo ¡saugumo dėlei turėjo mokėti išpirką vyresnybei. Po to krikščionys buvo laikomi apsuptyje Ikškilės tvirtovėje, o tuo tarpu visur kaimuose visa, kas ¡buvo krikščioniška, buvo sunaikinta
t-004vidutinis

Teodoras Narbutas, remdamasis Henriko Latvio kronika, rašė, kad Rygoje buvo žinoma apie Lietuvos karines pajėgas, valdovų santarvę, vieningą valdžią pavojaus metu, pasienio institucijas ir patyrusius mūšiuose karius.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

Be to, dar, kaip kad matėme iš Henriko Latvio kronikos, Rygoje buvo žinoma Lietuvą'turint karines pajėgas ne iš paskutiniųjų, santarvėje gyvenant aukštuosius didikus, tai yra valdovus; negana to, pavojui atėjus, valdžia būdavo vieninga, turėjo gerai organizuotas institucijas pasienio žemėse ir, kas svarbiausia, ryžtingus bei patyrusius mūšiuose karius.
t-218258vidutinis

T. Narbutas remiasi Henriko Latvio kronikos prierašu, kuriame esą įrašyti lietuviški kreipiniai į karo dievą.

Įrodymai (1)
t-219019vidutinis

Henriko Latvio kronikos prierašuose, arba pastabose, ku rias XVII amžiuje parašė kažkoks kunigas Glumeris ir kurias turiu rankoje, tarp nedaugelio Lietuvos istoriją liečiančių da lykų yra parašyta, kad, kai 1243 metais Livonijos riteriai, šauk dami tikrojo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Henriko Latvio kronikos prierašuose, arba pastabose, kurias XVII amžiuje parašė kažkoks kunigas Glumeris ir kurias turiu rankoje, tarp nedaugelio Lietuvos istoriją liečiančių dalykų yra parašyta, kad, kai 1243 metais Livonijos riteriai, šaukdami tikrojo Dievo vardą, užpuolė lietuvius, šie savo ruožtu rėkė: JogKauou, jogKauaile! („Jok Kove, jok Kovaiti!“).
Visi teiginiai ir įrodymai (6 teiginiai, 8 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—22
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)—23
Lietuvių tautos istorija, t. 3—11
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4—11
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)—01