Hartknochas Dusburgoe kronikos pastabose Gedimino pilį, vadintą Castrum Gedemini, turbūt stovėjusią kur nors Lietuvos su Prūsija pasienyje ir tieka kartų Dusburgo minimą, taria esant Vil niumi: Ego puto hic intelligi urbem Vilnam, a Gedemino recens tum. Tai gi atrodo, kad ta Hartknocho prielaida, esą Vilnius turėjęs būti ta vadinama Castrum Gedemini, yra visiškai atmestina.
Pagaliau esama tokių, pasak kurių, esą Vilnius kitu vardu gyvavęs dar iki Gedimino laikų. Hartknochas Dusburgoe kronikos pastabose Gedimino pilį, vadintą Castrum Gedemini, turbūt stovėjusią kur nors Lietuvos su Prūsija pasienyje ir tieka kartų Dusburgo minimą, taria esant Vilniumi: Ego puto hic intelligi urbem Vilnam, a Gedemino recens tum conditam nimirum anno 1322 [Aš manau, kad Vilniaus miestas gali būti taip suprantamas - būtent Gedimino įkurtas tik 1322 metais]. Tačiau atkreipus dėmesį į tai, ką Dusburgas, aprašomų įvykių amžininkas, todėl labiausiai vertas pasitikėjimo, apie tą pilį byloja, ta Hartknocho nuomonė negali atlaikyti.
Jeigu mes net tarsime, kad ta pilis Vilniuje gerokai anksčiau pastatyta, tai Dusburgas, Gedimino amžininkas būdamas, 1324 metais nevadintų jos Castrum Gedemini, juk pats Gediminas, arba rygiečiai, dar prieš metus viešuose laiškuose ir dokumentuose aiškiai ją vadina Vilniaus ir sutartis tuo vardu vadinamame mieste pasirašo. Taigi atrodo, kad ta Hartknocho prielaida, esą Vilnius turėjęs būti ta vadinama Castrum Gedemini, yra visiškai atmestina. Mes net veikiau Veliuonoje negu Vilniuje tą Gedimino pilį manytume buvus.