Hartknochas Dusburgoe kronikos pastabose Gedimino pilį, vadintą Castrum Gedemini, turbūt stovėjusią kur nors Lietuvos su Prūsija pasienyje ir tieka kartų Dusburgo minimą, taria esant Vil niumi: Ego puto hic intelligi urbem Vilnam, a Gedemino recens tum. Tai gi atrodo, kad ta Hartknocho prielaida, esą Vilnius turėjęs būti ta vadinama Castrum Gedemini, yra visiškai atmestina.
Pagaliau esama tokių, pasak kurių, esą Vilnius kitu var du gyvavęs dar iki Gedimino laikų. Hartknochas Dusbur- goe kronikos pastabose Gedimino pilį, vadintą Castrum Ge- demini, turbūt stovėjusią kur nors Lietuvos su Prūsija pasienyje ir tieka kartų Dusburgo minimą, taria esant Vil niumi: Ego puto hic intelligi urbem Vilnam, a Gedemino recens tum conditam nimirum anno 1322 [Aš manau, kad Vilniaus miestas gali būti taip suprantamas - būtent Gedimino įkur tas tik 1322 metais]. Tačiau atkreipus dėmesį į tai, ką Dus- burgas, aprašomų įvykių amžininkas, todėl labiausiai ver tas pasitikėjimo, apie tą pilį byloja, ta Hartknocho nuomonė negali atlaikyti.
Jeigu mes net tarsime, kad ta pilis Vilniuje \ngerokai anksčiau pastatyta, tai Dusburgas, Gedimino \namžininkas būdamas, 1324 metais nevadintų jos Castrum Ge\ndemini, juk pats Gediminas, arba rygiečiai, dar prieš metus \nviešuose laiškuose ir dokumentuose aiškiai ją vadina Vil\nniaus ir sutartis tuo vardu vadinamame mieste pasirašo. Tai\ngi atrodo, kad ta Hartknocho prielaida, esą Vilnius turėjęs \nbūti ta vadinama Castrum Gedemini, yra visiškai atmestina. \nMes net veikiau Veliuonoje negu Vilniuje tą Gedimino pilį \nmanytume buvus.