Gedimino laiškai ordinams ir Vokietijos miestams

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kryžiuočiai tą antspaudą mums panieką reikš­ dami į ugnį įmetė, kad sutrukdytų pradėto su Dievo pa­ galba sumanymo įgyvendinimą ir žmonėms akis užtem­ dytų; jei kas tuo antspaudu nepatikėtų ir jo tikrumą piktžodžiaudami ginčytų, tą mūsų šiais laiškais skelbiame tiesos nedraugu, velnio garbintoju, tikėjimo priešu, bedie­ viu, melagiu ir žmogum be garbės"*. Tie laiškai rašyti Vil­ niuje, datuoti 1323 metų gegužės 26 su pavedimu, kad juos perskaičius būtų siunčiami toliau ir visur skelbiama juose nurodyti pranešimai bei įsipareigojimai. 73 Palyginimui žr.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Juk suktybės ir melo jukinys buvo taip gerai suregztas, kad pradžioje jo galų niekaip nega­ lima buvo aptikti. Tik po daugelio metų buvo atskleista ir visų sužinota, jog ne kas kitas, o nenumaldomas Ordino priešas, Rygos arkivyskupas, laiškus Gedimino vardu slapta buvo pa­ rašęs ir pasiuntęs popiežiui, pajūrio miestams ir vienuoliams, idant gudrybe ir melu pasiektų savo tikslą - apjuodintų kry­ žiuočius popiežiaus rūmuose ir taip pelnytų savo ginčo su kry­ žiuočių Ordinu palankesnį sprendimą. Arkivyskupui nieko kita neliko, tik tvirtai laikytis savojo plano.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Po šių paaiškinimų apie antspaudą visuose trijuose laiškuose yra ypatingas prakeiksmas tų, kurie nepatikėtų jį esant tikrai. Contradictores huius sigilli tanquam maliciosos, fi­ dei destructores, hereticos, mendaces repudiamus et omni honore privatos in hiis scriptis [Šio antspaudo niekintojus šiuo savo laišku pasmerkiame kaip bjaurius tikėjimo ardytojus, ereti­ kus, melagius ir jokios garbės neturinčius žmonės.].

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

87\n\n## Puslapis 104\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS\nMūsų Prūsijos istorijoje, T. IV, p. 393, jau esame išsakę nuo­\nmonę, jog tiek tas laiškas popiežiui, tiek ir kiti abiems ordi­\nnams bei Vokietijos miestams, ne tik kad nebuvo paties Ge­\ndimino, bet nei su jo žinia, nei jo valia parašyti.