t-001vidutinis
Francois Paulin Dalairac rašė, kad Karūnos ir Lietuvos kariuomenė buvo padalyta į lenkų ir svetimšalių autoramentus.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 124
„Karūnos, kaip ir Lietuvos, kariuomenė yra padalyta į dvi dalis: vieną sudaro vien ka- valerija ir šalies vyrai, išskirstyti į laisvas ir ordonanso vėliavas, panašias į Prancūzijos sunkiosios kavalerijos eskadronus; ji vadinasi lenkų autoramentu [Armee Polonoise], 0 ją sudaro du trečdaliai, tai yra 24 000 raitelių. Kitą dalį sudaro vien infantrija, dragūnai ir šiek tiek lengvosios kavalerijos. Ji vadinama svetimšalių autoramentu [Armee etran- gere], mat ji suformuota pagal svetimšalių pavyzdį, aprengta ir apginkluota vokiškai, jai vadovauja generolai majorai [Generaux Majors], atitinkantys mūsiškius feldmaršalus [Marechaux de Camp], ji padalyta į pulkus [Regimens]. O ne kuopas [compagnies]. Ji sudaro paskutinį komputo trečdalį - 12 000 vyrų. Abi dalys žygiuoja ir išsirikiuoja atskirai, arba tiksliau tariant, sudaro dvi kariuomenės linijas. Pirmoji yra vien pėstininkai ir dragūnai su artilerija viduryje. Antroji sudaryta iš lenkų kavalerijos arba ordonanso pulkų, ir būtent antrosios linijos priekyje yra abiejų generolų postai, kaip jau minėjau, vienas dešinėje, kitas kairėje. Šioje vietoje įsikuria pats karalius su jį lydinčiais senatoriais, kai žygiuoja su armija; pirmajai linijai vadovauja jo generolai majorai bei artilerijos vadas, tarp kurių vyrauja pavaldumas pagal tarnybos laiką bei laipsnį.“ 122 LOJEVO MŪŠIS 1649 m.