Francois Paulin Dalairac atsiminimai apie Lenkijos ir Lietuvos kariuomenes

Santrauka

Cituojama „Francois Paulin Dalairac atsiminimai apie Lenkijos ir Lietuvos kariuomenes“ ištrauka apie Lenkijos ir Lietuvos kariuomenes. „Francois Paulin Dalairac atsiminimai apie Lenkijos ir Lietuvos kariuomenes“ šiame veikale cituojamas kaip atskiras šaltinis.

Bibliografiniai duomenys

• Šaltinio pobūdis: atsiminimai.
• Autorius / redaktorius: Francois Paulin Dalairac.
• Data / laikotarpis: 1699 m..

Turinys ir apimtis

• Cituojama „Francois Paulin Dalairac atsiminimai apie Lenkijos ir Lietuvos kariuomenes“ ištrauka apie Lenkijos ir Lietuvos kariuomenes.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-003 Francois Paulin Dalairac rašė, kad Karūnos ir Lietuvos kariuomenė buvo padalyta į lenkų ir svetimšalių autoramentus.		c-001
t-004 Fiift Radeiviel begegnetim Mann: Lich, wiewel mit ebwas ver wirrhee, : E rs 46 G) Ištrauka iš Prancūzijos armijos kario Francois Paulin Dalairac (1699 m.) atsiminimų apie Lenkijos ir Lietuvos kariuomenes.		c-002
t-005 „Karūnos, kaip ir Lietuvos, kariuomenė yra padalyta į dvi dalis: vieną sudaro vien kavalerija ir šalies vyrai, išskirstyti į laisvas ir ordonanso vėliavas, panašias į Prancūzijos sunkiosios kavalerijos eskadronus; ji vadinasi lenkų autoramentu [Armee.		c-003

Reikšmingi paminėjimai

c-002

Santrauka: Fiift Radeiviel begegnetim Mann: Lich, wiewel mit ebwas ver wirrhee, : E rs 46 G) Ištrauka iš Prancūzijos armijos kario Francois Paulin Dalairac (1699 m.) atsiminimų apie Lenkijos ir Lietuvos kariuomenes.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Fiift Radeiviel begegnetim Mann: Lich, wiewel mit ebwas ver wirrhee, :

E rs 46 G)

Ištrauka iš Prancūzijos armijos kario Francois Paulin Dalairac (1699 m.) atsiminimų apie Lenkijos ir Lietuvos kariuomenes.

„Karūnos, kaip ir Lietuvos, kariuomenė yra padalyta į dvi dalis: vieną sudaro vien ka- valerija ir šalies vyrai, išskirstyti į laisvas ir ordonanso vėliavas, panašias į Prancūzijos sunkiosios kavalerijos eskadronus; ji vadinasi lenkų autoramentu [Armee Polonoise], 0 ją sudaro du trečdaliai, tai yra 24 000 raitelių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: „Karūnos, kaip ir Lietuvos, kariuomenė yra padalyta į dvi dalis: vieną sudaro vien kavalerija ir šalies vyrai, išskirstyti į laisvas ir ordonanso vėliavas, panašias į Prancūzijos sunkiosios kavalerijos eskadronus; ji vadinasi lenkų autoramentu [Armee.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

„Karūnos, kaip ir Lietuvos, kariuomenė yra padalyta į dvi dalis: vieną sudaro vien ka- valerija ir šalies vyrai, išskirstyti į laisvas ir ordonanso vėliavas, panašias į Prancūzijos sunkiosios kavalerijos eskadronus; ji vadinasi lenkų autoramentu [Armee Polonoise], 0 ją sudaro du trečdaliai, tai yra 24 000 raitelių. Kitą dalį sudaro vien infantrija, dragūnai ir šiek tiek lengvosios kavalerijos. Ji vadinama svetimšalių autoramentu [Armee etran- gere], mat ji suformuota pagal svetimšalių pavyzdį, aprengta ir apginkluota vokiškai, jai vadovauja generolai majorai [Generaux Majors], atitinkantys mūsiškius feldmaršalus [Marechaux de Camp], ji padalyta į pulkus [Regimens]. O ne kuopas [compagnies]. Ji sudaro paskutinį komputo trečdalį - 12 000 vyrų.

Abi dalys žygiuoja ir išsirikiuoja atskirai, arba tiksliau tariant, sudaro dvi kariuomenės linijas. Pirmoji yra vien pėstininkai ir dragūnai su artilerija viduryje. Antroji sudaryta iš lenkų kavalerijos arba ordonanso pulkų, ir būtent antrosios linijos priekyje yra abiejų generolų postai, kaip jau minėjau, vienas dešinėje, kitas kairėje. Šioje vietoje įsikuria pats karalius su jį lydinčiais senatoriais, kai žygiuoja su armija; pirmajai linijai vadovauja jo generolai majorai bei artilerijos vadas, tarp kurių vyrauja pavaldumas pagal tarnybos laiką bei laipsnį.“

122 LOJEVO MŪŠIS 1649 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Bibliografiniai įrodymai

c-001

Santrauka: Francois Paulin Dalairac rašė, kad Karūnos ir Lietuvos kariuomenė buvo padalyta į lenkų ir svetimšalių autoramentus.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

„Karūnos, kaip ir Lietuvos, kariuomenė yra padalyta į dvi dalis: vieną sudaro vien ka- valerija ir šalies vyrai, išskirstyti į laisvas ir ordonanso vėliavas, panašias į Prancūzijos sunkiosios kavalerijos eskadronus; ji vadinasi lenkų autoramentu [Armee Polonoise], 0 ją sudaro du trečdaliai, tai yra 24 000 raitelių. Kitą dalį sudaro vien infantrija, dragūnai ir šiek tiek lengvosios kavalerijos. Ji vadinama svetimšalių autoramentu [Armee etran- gere], mat ji suformuota pagal svetimšalių pavyzdį, aprengta ir apginkluota vokiškai, jai vadovauja generolai majorai [Generaux Majors], atitinkantys mūsiškius feldmaršalus [Marechaux de Camp], ji padalyta į pulkus [Regimens]. O ne kuopas [compagnies]. Ji sudaro paskutinį komputo trečdalį - 12 000 vyrų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai