Dusburgietis teigia, kad dusburgiečio krivis tam tikra prasme analogiškas Eiliuotosios Livonijos kronikos žemaičių žyniui, senovės papročiu aukojančiam dievams (jiems duodama trečdalis karo grobio), išburiančiam žemaičių vadams pergalę 1259 m. Skuodo kautynėse (LRCh, eil. Dusburgietis teigia, kad 348 Eiliuotojoje Livonijos kronikoje, kuriai įvykis artimesnis chronologijos ir teritorijos požiūriu, rašoma, kad kuršiai pabėgo iš mūšio lauko, palikdami Ordino brolius; kuršiais pasekę ir estai (LRCh, eil.
348 Eiliuotojoje Livonijos kronikoje, kuriai įvykis artimesnis chronologijos ir teritorijos\npožiūriu, rašoma, kad kuršiai pabėgo iš mūšio lauko, palikdami Ordino brolius; kuršiais\npasekę ir estai (LRCh, eil. 5601—5643; LIS, 1, p. 49). Šiaip ar taip, kuršių veiksmai\nvertinami kaip jų pagalba lietuviams (Ivinskis Z., Durbės.., p. 70—71; Lietuvių karas..,\np. 153).
Eiliuotojoje Livonijos kronikoje minimas žemaičių žynys dievams aukojo trečdalį karo grobio ir išbūrė žemaičių vadams pergalę 1259 m. Skuodo kautynėse.
Dusburgiečio krivis tam tikra prasme analogiškas Eiliuotosios Livonijos kronikos žemaičių žyniui, senovės papročiu aukojančiam dievams (jiems duodama trečdalis karo grobio), išburiančiam žemaičių vadams pergalę 1259 m. Skuodo kautynėse (LRCh, eil. 4680), be to, Lietuvos metraščių istorinės tradicijos duomenims apie Gedimino žynį Lizdeiką (ПСРЛ, t. 17, стб. 261, 314 ir kt.; t. 32, c. 138; Lietuvos metraštis, p. 71).