Jogaila ir Vytautas, arkivyskupo Baltramiejaus Kapros skatinami, antrą kartą sutiko sudaryti dvejų metų paliaubas su kryžiuočiais.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 395
Jį netrukus paleido rusų sąmokslininkai, nu žudę sargybos viršininką Konradą Frankenbergą. Atsi dūręs laisvėje, Švitrigaila pabėgo pas imperatorių Zig mantą, vėliau, tarpininkaujant imperatoriui bei karaliui Jogailai, vargais negalais susitaikė su Vytautu. Tuo metu prasidėjo karas su Prū- Prūdėtas karas su sija. Lenkų ir lietuvių kariuo- Prūsija menės, peržengusios sienas, netruko įsiveržti į šį kraštą; visi, o ypač valdovai Jogaila bei Vytautas, ketino ne gailint jėgų pergalingai užbaigti ilgą ir sunkų karą, trokšdami, kad kryžiuočiai, nusilenkę jėgai, amžiams liktų arba ramūs bei klusnūs, arba draugiški.
Danijos karalius ir Pomeranijos kunigaikštis perėjo į Jogailos ir Vytauto pusę ir pasižadėjo padėti kovoti prieš kryžiuočius, jei šie nepaisytų paliaubų.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 395
397\n\n## Puslapis 396\n\nDanijos karalius ir Pomeranijos kunigaikštis, atvykę\nkryžiuočiams į pagalbą ir supratę, kas teisus ir netei\nsus, pasipiktino ir, atvirai atsisakę remti kryžiuočius,\nperėjo į Jogailos ir Vytauto pusę, pasirašydami sutartį,\nkuria pasižadėjo padėti kovoti prieš kryžiuočius, jeigu\nšie susimanytų nepaisyti ką tik sudarytų paliaubų. Pa\nsirašius paliaubų sutartį, Vytautas nuvyko į Lietuvą, o\nkaralius į Didžiąją Lenkiją. Keliaudamas iš Poznanės į\nSrodą, vos neprarado gyvybės.
Kojelavičiaus pasakojime Jogaila ir Vytautas per karą su Prūsija siekė, kad kryžiuočiai po pergalės liktų ramūs, klusnūs arba draugiški.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 395
Jį netrukus paleido rusų sąmokslininkai, nu žudę sargybos viršininką Konradą Frankenbergą. Atsi dūręs laisvėje, Švitrigaila pabėgo pas imperatorių Zig mantą, vėliau, tarpininkaujant imperatoriui bei karaliui Jogailai, vargais negalais susitaikė su Vytautu. Tuo metu prasidėjo karas su Prū- Prūdėtas karas su sija. Lenkų ir lietuvių kariuo- Prūsija menės, peržengusios sienas, netruko įsiveržti į šį kraštą; visi, o ypač valdovai Jogaila bei Vytautas, ketino ne gailint jėgų pergalingai užbaigti ilgą ir sunkų karą, trokšdami, kad kryžiuočiai, nusilenkę jėgai, amžiams liktų arba ramūs bei klusnūs, arba draugiški.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Lenkų ir lietuvių kariuo- Prūsija menės, peržengusios sienas, netruko įsiveržti į šį kraštą; visi, o ypač valdovai Jogaila bei Vytautas, ketino ne gailint jėgų pergalingai užbaigti ilgą ir sunkų karą, trokšdami, kad kryžiuočiai, nusilenkę jėgai, amžiams liktų arba ramūs bei klusnūs, arba draugiški. Tuo tarpu kryžiuočiai, taikos metu be galo aikštingi ir per daug savimi pasitikintys, bemat suvokė esą nepasirengę ka rui, todėl pareiškė norį susitarti, nors jie ne tiek troško taikos, kiek bijojo pralaimėjimo. Kadangi daliniai jau veržėsi į priekį, degdami noru atkeršyti už skriaudas, jie pasitelkė popiežiaus legato, Milano arkivyskupo Baltramiejaus Kapros, autori- Baigiamas popiežiaus tetą. Be abejo, šitai buvo ga- legato pasiūlytomis lingas skydas, ypač prieš Jo- paliaubomis gailą ir Vytautą, kurie, visai neseniai priėmę krikščionių tikėjimą ir nė trupučio jam neatšalę, karštai gerbė po piežiaus žodį.