Jogaila ir Vytautas, arkivyskupo Baltramiejaus Kapros skatinami, antrą kartą sutiko sudaryti dvejų metų paliaubas su kryžiuočiais.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 395
Jį netrukus paleido rusų sąmokslininkai, nužudę sargybos viršininką Konradą Frankenbergą. Atsidūręs laisvėje, Švitrigaila pabėgo pas imperatorių Zigmantą, vėliau, tarpininkaujant imperatoriui bei karaliui Jogailai, vargais negalais susitaikė su Vytautu. Tuo metu prasidėjo karas su PrūPrūdėtas karas su sija. Lenkų ir lietuvių kariuoPrūsija menės, peržengusios sienas, netruko įsiveržti į šį kraštą; visi, o ypač valdovai Jogaila bei Vytautas, ketino negailint jėgų pergalingai užbaigti ilgą ir sunkų karą, trokšdami, kad kryžiuočiai, nusilenkę jėgai, amžiams liktų arba ramūs bei klusnūs, arba draugiški.
Kojelavičiaus pasakojime Jogaila ir Vytautas per karą su Prūsija siekė, kad kryžiuočiai po pergalės liktų ramūs, klusnūs arba draugiški.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 395
Jį netrukus paleido rusų sąmokslininkai, nužudę sargybos viršininką Konradą Frankenbergą. Atsidūręs laisvėje, Švitrigaila pabėgo pas imperatorių Zigmantą, vėliau, tarpininkaujant imperatoriui bei karaliui Jogailai, vargais negalais susitaikė su Vytautu. Tuo metu prasidėjo karas su PrūPrūdėtas karas su sija. Lenkų ir lietuvių kariuoPrūsija menės, peržengusios sienas, netruko įsiveržti į šį kraštą; visi, o ypač valdovai Jogaila bei Vytautas, ketino negailint jėgų pergalingai užbaigti ilgą ir sunkų karą, trokšdami, kad kryžiuočiai, nusilenkę jėgai, amžiams liktų arba ramūs bei klusnūs, arba draugiški.
Danijos karalius ir Pomeranijos kunigaikštis perėjo į Jogailos ir Vytauto pusę ir pasižadėjo padėti kovoti prieš kryžiuočius, jei šie nepaisytų paliaubų.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 395
397 ## Puslapis 396 Danijos karalius ir Pomeranijos kunigaikštis, atvykę kryžiuočiams į pagalbą ir supratę, kas teisus ir neteisus, pasipiktino ir, atvirai atsisakę remti kryžiuočius, perėjo į Jogailos ir Vytauto pusę, pasirašydami sutartį, kuria pasižadėjo padėti kovoti prieš kryžiuočius, jeigu šie susimanytų nepaisyti ką tik sudarytų paliaubų. Pasirašius paliaubų sutartį, Vytautas nuvyko į Lietuvą, o karalius į Didžiąją Lenkiją. Keliaudamas iš Poznanės į Srodą, vos neprarado gyvybės.