saltinis

Dvejų metų paliaubų sutartis su kryžiuočiais

3 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Jogaila ir Vytautas, arkivyskupo Baltramiejaus Kapros skatinami, antrą kartą sutiko sudaryti dvejų metų paliaubas su kryžiuočiais. Danijos karalius ir Pomeranijos kunigaikštis perėjo į Jogailos ir Vytauto pusę ir pasižadėjo padėti kovoti prieš kryžiuočius, jei šie nepaisytų paliaubų. Kojelavičiaus pasakojime Jogaila ir Vytautas per karą su Prūsija siekė, kad kryžiuočiai po pergalės liktų ramūs, klusnūs arba draugiški.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Jogaila ir Vytautas, arkivyskupo Baltramiejaus Kapros skatinami, antrą kartą sutiko sudaryti dvejų metų paliaubas su kryžiuočiais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Jį netrukus paleido rusų sąmokslininkai, nu­ žudę sargybos viršininką Konradą Frankenbergą. Atsi­ dūręs laisvėje, Švitrigaila pabėgo pas imperatorių Zig­ mantą, vėliau, tarpininkaujant imperatoriui bei karaliui Jogailai, vargais negalais susitaikė su Vytautu. Tuo metu prasidėjo karas su Prū- Prūdėtas karas su sija. Lenkų ir lietuvių kariuo- Prūsija menės, peržengusios sienas, netruko įsiveržti į šį kraštą; visi, o ypač valdovai Jogaila bei Vytautas, ketino ne­ gailint jėgų pergalingai užbaigti ilgą ir sunkų karą, trokšdami, kad kryžiuočiai, nusilenkę jėgai, amžiams liktų arba ramūs bei klusnūs, arba draugiški.
t-002vidutinis

Danijos karalius ir Pomeranijos kunigaikštis perėjo į Jogailos ir Vytauto pusę ir pasižadėjo padėti kovoti prieš kryžiuočius, jei šie nepaisytų paliaubų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

397\n\n## Puslapis 396\n\nDanijos karalius ir Pomeranijos kunigaikštis, atvykę\nkryžiuočiams į pagalbą ir supratę, kas teisus ir netei­\nsus, pasipiktino ir, atvirai atsisakę remti kryžiuočius,\nperėjo į Jogailos ir Vytauto pusę, pasirašydami sutartį,\nkuria pasižadėjo padėti kovoti prieš kryžiuočius, jeigu\nšie susimanytų nepaisyti ką tik sudarytų paliaubų. Pa­\nsirašius paliaubų sutartį, Vytautas nuvyko į Lietuvą, o\nkaralius į Didžiąją Lenkiją. Keliaudamas iš Poznanės į\nSrodą, vos neprarado gyvybės.
t-003vidutinis

Kojelavičiaus pasakojime Jogaila ir Vytautas per karą su Prūsija siekė, kad kryžiuočiai po pergalės liktų ramūs, klusnūs arba draugiški.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Jį netrukus paleido rusų sąmokslininkai, nu­ žudę sargybos viršininką Konradą Frankenbergą. Atsi­ dūręs laisvėje, Švitrigaila pabėgo pas imperatorių Zig­ mantą, vėliau, tarpininkaujant imperatoriui bei karaliui Jogailai, vargais negalais susitaikė su Vytautu. Tuo metu prasidėjo karas su Prū- Prūdėtas karas su sija. Lenkų ir lietuvių kariuo- Prūsija menės, peržengusios sienas, netruko įsiveržti į šį kraštą; visi, o ypač valdovai Jogaila bei Vytautas, ketino ne­ gailint jėgų pergalingai užbaigti ilgą ir sunkų karą, trokšdami, kad kryžiuočiai, nusilenkę jėgai, amžiams liktų arba ramūs bei klusnūs, arba draugiški.
Visi teiginiai ir įrodymai (3 teiginiai, 3 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)33