Šaltinis

Dvejų metų paliaubų sutartis su kryžiuočiais

3 teiginiai3 įrašai0 ryšių

Jogaila ir Vytautas, arkivyskupo Baltramiejaus Kapros skatinami, antrą kartą sutiko sudaryti dvejų metų paliaubas su kryžiuočiais. Danijos karalius ir Pomeranijos kunigaikštis perėjo į Jogailos ir Vytauto pusę ir pasižadėjo padėti kovoti prieš kryžiuočius, jei šie nepaisytų paliaubų. Kojelavičiaus pasakojime Jogaila ir Vytautas per karą su Prūsija siekė, kad kryžiuočiai po pergalės liktų ramūs, klusnūs arba draugiški.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Jogaila ir Vytautas, arkivyskupo Baltramiejaus Kapros skatinami, antrą kartą sutiko sudaryti dvejų metų paliaubas su kryžiuočiais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Jį netrukus paleido rusų sąmokslininkai, nužudę sargybos viršininką Konradą Frankenbergą. Atsidūręs laisvėje, Švitrigaila pabėgo pas imperatorių Zigmantą, vėliau, tarpininkaujant imperatoriui bei karaliui Jogailai, vargais negalais susitaikė su Vytautu. Tuo metu prasidėjo karas su PrūPrūdėtas karas su sija. Lenkų ir lietuvių kariuoPrūsija menės, peržengusios sienas, netruko įsiveržti į šį kraštą; visi, o ypač valdovai Jogaila bei Vytautas, ketino negailint jėgų pergalingai užbaigti ilgą ir sunkų karą, trokšdami, kad kryžiuočiai, nusilenkę jėgai, amžiams liktų arba ramūs bei klusnūs, arba draugiški.
t-003vidutinis

Kojelavičiaus pasakojime Jogaila ir Vytautas per karą su Prūsija siekė, kad kryžiuočiai po pergalės liktų ramūs, klusnūs arba draugiški.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Jį netrukus paleido rusų sąmokslininkai, nužudę sargybos viršininką Konradą Frankenbergą. Atsidūręs laisvėje, Švitrigaila pabėgo pas imperatorių Zigmantą, vėliau, tarpininkaujant imperatoriui bei karaliui Jogailai, vargais negalais susitaikė su Vytautu. Tuo metu prasidėjo karas su PrūPrūdėtas karas su sija. Lenkų ir lietuvių kariuoPrūsija menės, peržengusios sienas, netruko įsiveržti į šį kraštą; visi, o ypač valdovai Jogaila bei Vytautas, ketino negailint jėgų pergalingai užbaigti ilgą ir sunkų karą, trokšdami, kad kryžiuočiai, nusilenkę jėgai, amžiams liktų arba ramūs bei klusnūs, arba draugiški.
t-186310vidutinis

Danijos karalius ir Pomeranijos kunigaikštis perėjo į Jogailos ir Vytauto pusę ir pasižadėjo padėti kovoti prieš kryžiuočius, jei šie nepaisytų paliaubų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

397 ## Puslapis 396 Danijos karalius ir Pomeranijos kunigaikštis, atvykę kryžiuočiams į pagalbą ir supratę, kas teisus ir neteisus, pasipiktino ir, atvirai atsisakę remti kryžiuočius, perėjo į Jogailos ir Vytauto pusę, pasirašydami sutartį, kuria pasižadėjo padėti kovoti prieš kryžiuočius, jeigu šie susimanytų nepaisyti ką tik sudarytų paliaubų. Pasirašius paliaubų sutartį, Vytautas nuvyko į Lietuvą, o karalius į Didžiąją Lenkiją. Keliaudamas iš Poznanės į Srodą, vos neprarado gyvybės.
Visi teiginiai ir įrodymai (3 teiginiai, 3 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)—33