saltinis

Aušra

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Pirmajame „Aušros“ numeryje 1883 m. Jonas Basanavičius pradėjo istorinę prakalbą išverstu lotynišku humanistų posakiu.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 8

»\nŠitaip išvertęs žinomą lotynišką humanistų posakį (Homines histo-\nriarum ignari semper sunt pueri) pradėjo mūsų žymusis tautinio\natgimimo vyras J. Basanavičius 1883 metais savo žinomą istorinę\nprakalbą pirmajame « Aušros » numeryje.\nTokį nusistatymą jau su kaupu buvo vykdęs mūsų pirmasis\nir po savo mirties išpopuliarėjęs Lietuvos istorikas Simonas Dau\nkantas.

t-002vidutinis

Po trejų metų „Aušra“ dėl idėjinių nesutarimų ir finansinių sunkumų sustojo ėjusi, bet paskatino naujus lietuviškus periodinius leidinius.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 119

Nors po trejų metų „Aušra“ dėl vidinių idėjinių nesutarimų ir fi- nansinių sunkumų sustojo ėjusi, lietuvių kaip savarankiškos tautos ugdymo darbo tęsėjų gretas iš- plėtė, jie ėmė rengti ir leisti nau- jus periodinius leidinius lietuvių kalba. 1889–1890 m. lietuviškasis sąjūdis ir spauda diferencijavosi į dvi kryptis: pasaulietinę – libera- liąją ir katalikiškąją – konservaty- viąją. „Aušros“ idėjas toliau plėto- jo 1889 m. pradėtas leisti žurnalas „Varpas“, įsteigtas Varšuvos lie- tuvių studentų draugijos „Lietu- va“. Jo redaktoriumi iki pat savo mirties buvo gydytojas Vincas Kudirka (1858–1899), kuris vos netapo lenku, ir tik „Aušros“ numeris, patekęs jam į rankas, veikiai ištaisė galvoseną ir paskatino „pasijusti lietuviu“.