»\nŠitaip išvertęs žinomą lotynišką humanistų posakį (Homines histo-\nriarum ignari semper sunt pueri) pradėjo mūsų žymusis tautinio\natgimimo vyras J. Basanavičius 1883 metais savo žinomą istorinę\nprakalbą pirmajame « Aušros » numeryje.\nTokį nusistatymą jau su kaupu buvo vykdęs mūsų pirmasis\nir po savo mirties išpopuliarėjęs Lietuvos istorikas Simonas Dau\nkantas.
Nors po trejų metų „Aušra“ dėl vidinių idėjinių nesutarimų ir fi- nansinių sunkumų sustojo ėjusi, lietuvių kaip savarankiškos tautos ugdymo darbo tęsėjų gretas iš- plėtė, jie ėmė rengti ir leisti nau- jus periodinius leidinius lietuvių kalba. 1889–1890 m. lietuviškasis sąjūdis ir spauda diferencijavosi į dvi kryptis: pasaulietinę – libera- liąją ir katalikiškąją – konservaty- viąją. „Aušros“ idėjas toliau plėto- jo 1889 m. pradėtas leisti žurnalas „Varpas“, įsteigtas Varšuvos lie- tuvių studentų draugijos „Lietu- va“. Jo redaktoriumi iki pat savo mirties buvo gydytojas Vincas Kudirka (1858–1899), kuris vos netapo lenku, ir tik „Aušros“ numeris, patekęs jam į rankas, veikiai ištaisė galvoseną ir paskatino „pasijusti lietuviu“.