Aušra

Santrauka

1883 m. pirmajame „Aušros“ numeryje J. Basanavičius pradėjo savo žinomą istorinę prakalbą.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 1883 m. pirmajame „Aušros“ numeryje J. Basanavičius pradėjo savo žinomą istorinę prakalbą.		c-001
t-003 Grupė inteligentų 1883 m. Rytprūsiuose pradėjo leisti pirmąjį Didžiajai Lietuvai skirtą periodinį leidinį lietuvių kalba ir tradiciniu raidynu – mėnraštį „Aušra“ („Auszra“).		c-003
t-004 Nors po trejų metų „Aušra“ dėl vidinių idėjinių nesutarimų ir finansinių sunkumų sustojo ėjusi, lietuvių kaip savarankiškos tautos ugdymo darbo tęsėjų gretas išplėtė, jie ėmė rengti ir leisti naujus periodinius leidinius lietuvių kalba.		c-004

Bibliografiniai įrodymai

c-001

Santrauka: 1883 m. pirmajame „Aušros“ numeryje J. Basanavičius pradėjo savo žinomą istorinę prakalbą.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

» Šitaip išvertęs žinomą lotynišką humanistų posakį (Homines histo- riarum ignari semper sunt pueri) pradėjo mūsų žymusis tautinio atgimimo vyras J. Basanavičius 1883 metais savo žinomą istorinę prakalbą pirmajame « Aušros » numeryje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

Reikšmingi paminėjimai

c-002

Santrauka: 1883 m. pirmajame „Aušros“ numeryje J. Basanavičius pradėjo savo žinomą istorinę prakalbą.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

» Šitaip išvertęs žinomą lotynišką humanistų posakį (Homines histo- riarum ignari semper sunt pueri) pradėjo mūsų žymusis tautinio atgimimo vyras J. Basanavičius 1883 metais savo žinomą istorinę prakalbą pirmajame « Aušros » numeryje. Tokį nusistatymą jau su kaupu buvo vykdęs mūsų pirmasis ir po savo mirties išpopuliarėjęs Lietuvos istorikas Simonas Dau­ kantas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Grupė inteligentų 1883 m. Rytprūsiuose pradėjo leisti pirmąjį Didžiajai Lietuvai skirtą periodinį leidinį lietuvių kalba ir tradiciniu raidynu – mėnraštį „Aušra“ („Auszra“).

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Grupė inteligentų 1883 m. Rytprūsiuose pradėjo leisti pirmąjį Didžiajai Lietuvai skirtą periodinį leidinį lietuvių kalba ir tradiciniu raidynu – mėn- raštį „Aušra“ („Auszra“). Pirmuoju redaktoriumi buvo tuomet Prahoje gyvenęs, iš Užnemunės kilęs ir Maskvoje medicinos studijas baigęs, indo- europiečių ir baltų senove bei lietuvių kultūra domėjęsis Jonas Basanavi- čius (1851–1927). Slaptai leistas ir nelegaliai platintas mėnraštis tapo naujų tautinio sąjūdžio jėgų telkimo priemone, į caro valdžią žiūrėjo iš opozicijos pozicijų, kėlė reikalavimus, kad etniniams lietuviams būtų pripažintos bent jau tokios pačios kultūrinės galimybės ir švietimo sąlygos, kokias Rusijos imperijoje turi latviai ir estai. Nors laikraštis daug dėmesio skyrė Lietuvos istorijai, bet nuo Liublino unijos tradicijų atsiribojo. Kaip miglose sken- dinti svajonė jo puslapiuose išsakyta ir idėja apie nepriklausomą Lietuvą, pirmiausia kaip lietuviškai kalbančių žmonių valstybę.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Nors po trejų metų „Aušra“ dėl vidinių idėjinių nesutarimų ir finansinių sunkumų sustojo ėjusi, lietuvių kaip savarankiškos tautos ugdymo darbo tęsėjų gretas išplėtė, jie ėmė rengti ir leisti naujus periodinius leidinius lietuvių kalba.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Nors po trejų metų „Aušra“ dėl vidinių idėjinių nesutarimų ir fi- nansinių sunkumų sustojo ėjusi, lietuvių kaip savarankiškos tautos ugdymo darbo tęsėjų gretas iš- plėtė, jie ėmė rengti ir leisti nau- jus periodinius leidinius lietuvių kalba. 1889–1890 m. lietuviškasis sąjūdis ir spauda diferencijavosi į dvi kryptis: pasaulietinę – libera- liąją ir katalikiškąją – konservaty- viąją. „Aušros“ idėjas toliau plėto- jo 1889 m. pradėtas leisti žurnalas „Varpas“, įsteigtas Varšuvos lie- tuvių studentų draugijos „Lietu- va“. Jo redaktoriumi iki pat savo mirties buvo gydytojas Vincas Kudirka (1858–1899), kuris vos netapo lenku, ir tik „Aušros“ numeris, patekęs jam į rankas, veikiai ištaisė galvoseną ir paskatino „pasijusti lietuviu“.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai