» Šitaip išvertęs žinomą lotynišką humanistų posakį (Homines historiarum ignari semper sunt pueri) pradėjo mūsų žymusis tautinio atgimimo vyras J. Basanavičius 1883 metais savo žinomą istorinę prakalbą pirmajame « Aušros » numeryje. Tokį nusistatymą jau su kaupu buvo vykdęs mūsų pirmasis ir po savo mirties išpopuliarėjęs Lietuvos istorikas Simonas Daukantas.
Nors po trejų metų „Aušra“ dėl vidinių idėjinių nesutarimų ir finansinių sunkumų sustojo ėjusi, lietuvių kaip savarankiškos tautos ugdymo darbo tęsėjų gretas išplėtė, jie ėmė rengti ir leisti naujus periodinius leidinius lietuvių kalba. 1889–1890 m. lietuviškasis sąjūdis ir spauda diferencijavosi į dvi kryptis: pasaulietinę – liberaliąją ir katalikiškąją – konservatyviąją. „Aušros“ idėjas toliau plėtojo 1889 m. pradėtas leisti žurnalas „Varpas“, įsteigtas Varšuvos lietuvių studentų draugijos „Lietuva“. Jo redaktoriumi iki pat savo mirties buvo gydytojas Vincas Kudirka (1858–1899), kuris vos netapo lenku, ir tik „Aušros“ numeris, patekęs jam į rankas, veikiai ištaisė galvoseną ir paskatino „pasijusti lietuviu“.
Grupė inteligentų 1883 m. Rytprūsiuose pradėjo leisti pirmąjį Didžiajai Lietuvai skirtą periodinį leidinį lietuvių kalba ir tradiciniu raidynu – mėnraštį „Aušra“ („Auszra“).
» Šitaip išvertęs žinomą lotynišką humanistų posakį (Homines historiarum ignari semper sunt pueri) pradėjo mūsų žymusis tautinio atgimimo vyras J. Basanavičius 1883 metais savo žinomą istorinę prakalbą pirmajame « Aušros » numeryje. Tokį nusistatymą jau su kaupu buvo vykdęs mūsų pirmasis ir po savo mirties išpopuliarėjęs Lietuvos istorikas Simonas Daukantas.