Apie šios gamybos paplitimą pasakoja Mykolas Lietuvis, minėdamas, jog miestuose gausu ne tik alaus, bet ir degtinės daryklų ir kad į šiuos gėrimus žmonės yra labai įjunkę149.
Mykolo Lietuvio pasakojime lietuviai maitinosi prabangiais iš tolimų kraštų atvežtais valgiais, o maskvėnai vengė prieskonių ir per Velykų puotas tenkinosi druska, garstyčiomis, česnakais bei svogūnais.
Apie gausiais bei įvairiais prieskoniais pasižyminčią bajorišką virtuvę pasakojo ir Mykolas Lietuvis, stebėdamasis, kad lietuviai maitinasi prabangiais iš tolimų kraštų atvežtais valgiais, o maskvėnai visokių prieskonių labai vengia ir net per velykines puotas tenkinasi tik neišvalyta druska, garstyčiomis, česnakais bei svogūnais132.
Tuo Bychovco kronika ir skiriasi nuo Mykolo Lietuvio traktato „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius" (V., 1966). Jo autorius taip pat nesibiaurėjo savo valstybės istorija. bet teikiamais jos pavyzdžiais siekė kovoti su savo gyvenamojo laikotarpio visuomenės ir santvarkos ydomis