Čia paminėti įstatymai gali būti laikomi galutiniu išsi vadavimu arba veikiau aukščiausia teisių veikimo riba, kurią pasiekė miestiečių luomas Vilniuje ir visoje Lietuvoje.
Čia paminėti įstatymai gali būti laikomi galutiniu išsivadavimu arba veikiau aukščiausia teisių veikimo riba, kurią pasiekė miestiečių luomas Vilniuje ir visoje Lietuvoje. Kai dar 1564 metais Bełsko seime Žygimantas Augustas tvirtino Lietuvai Antrąjį Statutą, atsimindamas naudą, kurią miestai teikė kraštui, ir rūpindamasis Vilniaus gerove, atsižvelgdamas į gautus Vilniaus miesto burmistrų prašymus, atskiru liepos 7 d. sprendimu, jis visus miestiečius atribojo nuo Statuto galios, šitaip suteikdamas jiems daugiau bylinėjimosi teismuose laisvės pagal Magdeburgo teisę, kaip savo metu darė ir Žygimantas Senasis, paskelbdamas Pirmąjį Statutą.
Antrasis Lietuvos Statutas kartojo Kazimiero teisyno nuostatą dėl bausmės už priklausomų žmonių išvedimą.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lituanistika-63755-Mirties-bausme-LDK-bajoriskos-teises-aktuose — Mirties bausmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškos teisės aktuose (XV–XVI a.)
Antrasis Lietuvos Statutas kartojo ir Kazimiero teisyno nuostatą dėl bausmės už priklausomų žmonių išvedimą137.
Antrajame Lietuvos Statute mirties bausmė numatyta už nužudymą ir sužalojimą antpuolio metu.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lituanistika-63755-Mirties-bausme-LDK-bajoriskos-teises-aktuose — Mirties bausmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškos teisės aktuose (XV–XVI a.)
Antrajame Statute mirties bausmė numatyta tik už nužudymą ir sužalojimą antpuolio metu143.
1566 m. Antrojo Lietuvos Statuto XII skyriaus 13-ajame skirsnyje įvardyti trys tapimo nelaisvuoju būdai: paveldėtas statusas, karo belaisvė arba savanoriškas pardavimas į nelaisvę.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lituanistika-28359-Pabegusiu-is-dvaru-valstieciu-uzribiskumas — Pabėgusių iš dvarų valstiečių „užribiškumo" problema XVI—XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje
1566 m. Antrojo Statuto XII sk. 13-ame skirsnyje įvardijami trys tapsmo nelaisvaisiais žmonėmis keliai: nuo seno turintys nelaisvojo žmogaus statusą ar gimę nelaisvųjų žmonių šeimoje, tapę karo belaisviais, ar patys parsidavę į nelaisvę 5.
1566 m. Antrajame Lietuvos Statute senaties atskaitos tašku nurodytas 5–8 mylių atstumas.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lituanistika-28359-Pabegusiu-is-dvaru-valstieciu-uzribiskumas — Pabėgusių iš dvarų valstiečių „užribiškumo" problema XVI—XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje
1566 m. Antrajame Statute atskaitos tašku tampa 5 - 8 mylių atstumas. Jei tik bėglys įsikurdavo ne didesniame kaip įvardintas atstumas areale ir apie tai žinojo jo buvęs šeimininkas, pastarasis toliau turėjo tylėti apie savo nelaisvojo žmogaus pabėgimą'.
Taigi XV a. pabaiga ir XVI a. pirma pusė - tai laikas, per kurį LDK Seimas susikuria savo darbo tradicijas ir taisykles, nusistovi jo kompetencija ir sudėtis. 1566 m. Antrasis Lietuvos Statutas galutinai įteisina šį iš „trijų luomų" - valdovo, senato (Ponų tarybos) ir pavietų bajorų atstovų 5 7 - susidedantį LDK Seimą.
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Šaltinių sąrašas
Šaltinis
Autorius / metai
Teiginiai
Citatos ir paminėjimai
Lituanistika-28359-Pabegusiu-is-dvaru-valstieciu-uzribiskumas — Pabėgusių iš dvarų valstiečių „užribiškumo" problema XVI—XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje
Lituanistika-63755-Mirties-bausme-LDK-bajoriskos-teises-aktuose — Mirties bausmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškos teisės aktuose (XV–XVI a.)