saltinis

Annales Minorum seu trium ordinum a S. Francisco institutorum

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Annales Minorum Balińskio tekste yra Mažesniųjų brolių ordino analų rinkinys, kuriuo remiamasi kalbant apie Vilniaus pranciškonus. Pasakojimas pateikiamas kartu su aiškia Balińskio kritika dėl Waddingo teksto painiavos ir neaiškių šaltinių.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001aukstas

Annales Minorum pasakojime Petras Goštautas 1333 m. į Vilnių atkvietė keturiolika pranciškonų ir apgyvendino juos prie Šv. Kryžiaus bažnyčios.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Waddyngas, Mažesniųjų brolių \nordino istorijos autorius, ir jo komen­\ntatorius Antoni Melissanius \nde Macro pasakoja, kad dar 1333 \nmetais (prieš Gedimino mirtį) Pet­\nras Goštautas, būdamas Podolės vai­\nvada, iš Rusios ir Podolės atkvietęs \nį Vilnių keturiolika Šv. Pranciškaus \nregulos vienuolių vietoje anksčiau, \n1325 metais, atvykusių su popie­\nžiaus pasiuntinybe ir jau mirusių ar \nįvairiais laikais pagonių nukankin­\ntų, ir apgyvendino juos prie Šv. Kry­\nžiaus bažnyčios, sodyboje, vėliau ta­\npusioje Vyskupo rūmais.
t-002vidutinis

Analų pasakojime minima 1341 m. gegužės 24 d. Vilniuje nužudytų 36 pranciškonų versija.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

To­\nliau rašoma, jog, remiantis Baroni- \nj a u s nuomone, 36 kiti pranciško­\nnai 1341 metų gegužės 24 dieną bu­\nvę Vilniuje nužudyti, tarp jų ir pats \nPetras Goštautas, kuris, atsisakęs \nvaivadystės, esą apsivilkęs pranciš­\nkono abitą, o vėliau netgi tapęs pir­\nmuoju Vilniaus vyskupu.
Visi teiginiai ir įrodymai (2 teiginiai, 2 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)22