Ivanas per derybas dėl santuokos pareikalavo Aleksandro raštiško pasižadėjimo, kad Elena liks rusų tikėjimo ir nebus verčiama pereiti į Romos tikėjimą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 545
su i s * 547 ## Puslapis 546 Maskvos didikais iš pradžių dėl taikos, o paskui — dėl santuokos sąlygų, Dėl taikos jie šitaip susitarė: Alekį kunigaikščių Vorotinskių valdas. Kai tarėsi dėl santuokos, pats Ivanas kuo atkakliausiai pareikalavo iš Aleksandro raštiško pasižadėjimo, kad jo sužadėtinė liksianti rusų tikėjimo ir kad jis niekada jos neversiąs pereiti į Romos tikėjimą. Kadangi pasiuntiniai sutiko su šia sąlyga, iškilmingai buvo atšvęstos sužadėtuvės, per kurias, beje, Trakų vaivadai nebuvo leista atstovauti Aleksandrui, nes jau buvo vedęs antrą žmoną, todėl Goštautas atliko šį vaidmenį.
Kojelavičius perteikia nuogąstavimą, kad rusė Elena lietuviams neatneš daugiau laimės, negu graikė Elena atnešė trojėnams.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 545
Si, girdi, rusė, vardu Elena, neatneš lietuviams daugiau laimės, nei atnešė graikė trojėnams. Susitarti dėl vestuvių ir sudaryti taiką patikėjo žymiausiems vyrams-' Petrui Baltajam, Trakų vaivadai, Stanislovui Goštautui, Žemaitijos seniūnui, Fiodorui Grigorovičiui, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštininkui, kuriems davė vieną vienintelį nurodymą, kad tas žemes, kurios, kaip žinoma, nuo seno buvo Maskvos valdžioje, paliktų Ivanui, o Lietuvai išreikalautų valdas, kurios nuo Algirdo laikų jai priklausė. Išklausęs pasiuntinius, Ivanas trumpa kalba pareiškė, jog jis didžiai trokštąs susigiminiuoti ir susidraugauti su Aleksandru, o jo vienintelis pageidavimas ir esąs tas, kad šios derybos sėkmingiau baigtųsi nei tarp jų tėvų, karaliaus Kazimiero bei kunigaikščio Vasilijaus, ir patvarkė, kad pasiuntiniai derėtus!
Aleksandro pasiuntinius į Lietuvą palydėjo keturi didikai, turėję pagal Ivano nurodymus užbaigti derybas dėl Elenos vestuvių.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 545
Si, girdi, rusė, vardu Elena, neatneš lietuviams daugiau laimės, nei atnešė graikė trojėnams. Susitarti dėl vestuvių ir sudaryti taiką patikėjo žymiausiems vyrams-' Petrui Baltajam, Trakų vaivadai, Stanislovui Goštautui, Žemaitijos seniūnui, Fiodorui Grigorovičiui, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštininkui, kuriems davė vieną vienintelį nurodymą, kad tas žemes, kurios, kaip žinoma, nuo seno buvo Maskvos valdžioje, paliktų Ivanui, o Lietuvai išreikalautų valdas, kurios nuo Algirdo laikų jai priklausė. Išklausęs pasiuntinius, Ivanas trumpa kalba pareiškė, jog jis didžiai trokštąs susigiminiuoti ir susidraugauti su Aleksandru, o jo vienintelis pageidavimas ir esąs tas, kad šios derybos sėkmingiau baigtųsi nei tarp jų tėvų, karaliaus Kazimiero bei kunigaikščio Vasilijaus, ir patvarkė, kad pasiuntiniai derėtus!