Aleksandro raštiškas pasižadėjimas dėl Elenos tikėjimo
3 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Ivanas per derybas dėl santuokos pareikalavo Aleksandro raštiško pasižadėjimo, kad Elena liks rusų tikėjimo ir nebus verčiama pereiti į Romos tikėjimą. Aleksandro pasiuntinius į Lietuvą palydėjo keturi didikai, turėję pagal Ivano nurodymus užbaigti derybas dėl Elenos vestuvių. Kojelavičius perteikia nuogąstavimą, kad rusė Elena lietuviams neatneš daugiau laimės, negu graikė Elena atnešė trojėnams.
Ivanas per derybas dėl santuokos pareikalavo Aleksandro raštiško pasižadėjimo, kad Elena liks rusų tikėjimo ir nebus verčiama pereiti į Romos tikėjimą.
su\ni s *\n547\n\n## Puslapis 546\n\nMaskvos didikais iš pradžių dėl taikos, o paskui — dėl\nsantuokos sąlygų, Dėl taikos jie šitaip susitarė: Alek-\nį kunigaikščių Vorotinskių valdas. Kai tarėsi dėl san\ntuokos, pats Ivanas kuo atkakliausiai pareikalavo iš\nAleksandro raštiško pasižadėjimo, kad jo sužadėtinė\nliksianti rusų tikėjimo ir kad jis niekada jos neversiąs\npereiti į Romos tikėjimą. Kadangi pasiuntiniai sutiko\nsu šia sąlyga, iškilmingai buvo atšvęstos sužadėtuvės,\nper kurias, beje, Trakų vaivadai nebuvo leista atsto\nvauti Aleksandrui, nes jau buvo vedęs antrą žmoną,\ntodėl Goštautas atliko šį vaidmenį.
Si, girdi, rusė, vardu Elena, neatneš lietuviams daugiau laimės, nei atnešė graikė trojėnams. Susitarti dėl vestuvių ir sudaryti taiką patikėjo žymiausiems vyrams-' Petrui Baltajam, Trakų vaivadai, Stanislovui Goštautui, Žemaitijos se niūnui, Fiodorui Grigorovičiui, Lietuvos Didžiosios Ku nigaikštystės raštininkui, kuriems davė vieną vienin telį nurodymą, kad tas žemes, kurios, kaip žinoma, nuo seno buvo Maskvos valdžioje, paliktų Ivanui, o Lietu vai išreikalautų valdas, kurios nuo Algirdo laikų jai priklausė. Išklausęs pasiuntinius, Ivanas trumpa kalba pareiškė, jog jis didžiai trokštąs susigiminiuoti ir susi draugauti su Aleksandru, o jo vienintelis pageidavi mas ir esąs tas, kad šios derybos sėkmingiau baigtųsi nei tarp jų tėvų, karaliaus Kazimiero bei kunigaikščio Vasilijaus, ir patvarkė, kad pasiuntiniai derėtus!
Si, girdi, rusė, vardu Elena, neatneš lietuviams daugiau laimės, nei atnešė graikė trojėnams. Susitarti dėl vestuvių ir sudaryti taiką patikėjo žymiausiems vyrams-' Petrui Baltajam, Trakų vaivadai, Stanislovui Goštautui, Žemaitijos se niūnui, Fiodorui Grigorovičiui, Lietuvos Didžiosios Ku nigaikštystės raštininkui, kuriems davė vieną vienin telį nurodymą, kad tas žemes, kurios, kaip žinoma, nuo seno buvo Maskvos valdžioje, paliktų Ivanui, o Lietu vai išreikalautų valdas, kurios nuo Algirdo laikų jai priklausė. Išklausęs pasiuntinius, Ivanas trumpa kalba pareiškė, jog jis didžiai trokštąs susigiminiuoti ir susi draugauti su Aleksandru, o jo vienintelis pageidavi mas ir esąs tas, kad šios derybos sėkmingiau baigtųsi nei tarp jų tėvų, karaliaus Kazimiero bei kunigaikščio Vasilijaus, ir patvarkė, kad pasiuntiniai derėtus!