1920 m. liepos 12 d. taika su Sovietų Rusija

PDF 142

Lietuviai atsigriebė 1 sutarties straipsnyje – juo Rusija visiems laikams \natsisakė teisių į Lietuvą ir pripažino jos nepriklausomybę ir suverenumą. \nTeritoriniai klausimai taip pat buvo sprendžiami palankiai. Lietuviai pre-\ntendavo į buvusias Rusijos imperijos Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardi-\nno gubernijų žemes, kurias ir Rusijos vyriausybės tradiciškai vadindavo \nlietuviškomis.

PDF 142

Lietuviai atsigriebė 1 sutarties straipsnyje – juo Rusija visiems laikams atsisakė teisių į Lietuvą ir pripažino jos nepriklausomybę ir suverenumą. Teritoriniai klausimai taip pat buvo sprendžiami palankiai. Lietuviai pre- tendavo į buvusias Rusijos imperijos Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardi- no gubernijų žemes, kurias ir Rusijos vyriausybės tradiciškai vadindavo lietuviškomis.

PDF 142

Lietuviai atsigriebė 1 sutarties straipsnyje – juo Rusija visiems laikams \natsisakė teisių į Lietuvą ir pripažino jos nepriklausomybę ir suverenumą. \nTeritoriniai klausimai taip pat buvo sprendžiami palankiai. Lietuviai pre-\ntendavo į buvusias Rusijos imperijos Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardi-\nno gubernijų žemes, kurias ir Rusijos vyriausybės tradiciškai vadindavo \nlietuviškomis.

PDF 143

Tad Vilnių Lietuvai perdavė ne lenkai, o bolševikai. Žinoma, Taikos sutartis, pasirašyta Maskvoje, būtų nieko verta, jei Len- kija nebūtų sumušusi Rusijos bolševikų, nes šie intensyviai ruošė sukilimą Lietuvoje 1920 m. rugpjūtį.

PDF 143

4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 143 Maskvos sutartis turėjo ir alternatyvą. Kai lenkų daliniai, spaudžiami bolševikų, ėmė trauktis, konferencijoje Spa 1920 m. liepos 5–16 d. didžio- sios valstybės nurodė Lenkijai grąžinti Vilnių Lietuvai ir Varšuva sutiko. Atsirado unikali galimybė atgauti sostinę Antantės padedamiems ir dar pritariant Lenkijai. Tačiau lenkų kariškiai neskubėjo perduoti Vilniaus lietuviams ir pirmi į jį įžengė Raudonosios armijos kavalerijos korpusai, o Lietuvos kariuomenė – tik liepos 15-ąją jau padėjus parašus po sutartimi Maskvoje... Tad Vilnių Lietuvai perdavė ne lenkai, o bolševikai.

PDF 142

Toliau kaudamiesi dėl didesnės teritorijos Rytuose, moty- vuodami jos dydį katalikų tikėjimo paplitimu, etnografiniais ir istoriniais duomenimis, pasitelkę savo delegacijos narių žydų (S. Rozenbaumo) ir baltarusių (D. Semaško) argumentus, lietuviai patenkino dar vieną A. Jofės prašymą – įrašyti, kad Lietuva ir Sovietų Rusija „niekuomet nebuvo karo padėtyje“ (tai skambėjo paradoksaliai, nes sutartis vadinosi „Taikos sutartimi“). Lietuva gavo 3 mln. aukso rublių kompensaciją ir pažadus, kad galės išsikirsti miško, atsiimti išvežtus į Maskvą archyvus. Lietuva ri- zikavo pasirašydama sutartį, nes manė, jog, baltiesiems nugalėjus bolše- vikus, būtų atiduota Rusijai arba Lenkijai. Apskritai 1920 m. liepos 12 d. pasirašyta Taikos sutartis su Sovietų Rusija buvo didelis Lietuvos diplo- matijos laimėjimas mezgant ne tik savo šalies santykius su Rusija, bet ir su Lenkija. Negalėjo šios sutarties ignoruoti ir Vakarų valstybės.

PDF 142

Tačiau sutartis turėjo silpną vietą – prie jos 2 straipsnio sovietai įbruko \nslaptą papildymą, kad Rusijos dalinių įėjimas į Lietuvos teritoriją karo su \nLenkija metu nebus traktuojamas kaip sutarties pažeidimas ar „nedrau-\ngiškas aktas“ prieš Lietuvą. Tai leido raudoniesiems 1920 m. liepos 14 d. \nokupuoti Vilnių ir permesti per miestą kariuomenę į lenkų frontą – Len-\nkijos ir Sovietų Rusijos kare Lietuva jau nebeatrodė neutrali, kaip skelbė-\nsi, o lenkams ji tapo bendro fronto prieš bolševikus išdavikė – tokią teko \nsumokėti kainą už Vilniaus pripažinimą.

PDF 146

Liko ir teisinių kolizijų – Lenkijos ir Sovietų Rusijos siena pagal 1921 m. Rygos sutartį ėjo į rytus nuo Lietu- vos–Sovietų Rusijos sienos, nubrėžtos pagal 1920 m. Maskvos taikos su- tartį tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos. Pagal abiejų tų sutarčių punktus dėl Vilniaus turėjo susitarti Lietuva ir Lenkija.