Santrauka
1918 metų Vasario 16 Aktas 135; Versalio sistemoje 138; 1920 m. liepos 12 d. taika su Sovietų Rusija 141; Paskutinė federacijos. Tačiau sovietai, vadovaujami Adolfo Jofės (Adolf Joffe), traktavo Lietuvą kaip naują politinį vienetą ir sutiko pripažinti Lietuvą remdamiesi nacijų apsisprendimo teise – taigi silpnesniu pripažinimo dokumentu. Lietuviai atsigriebė 1 sutarties straipsnyje – juo Rusija visiems laikams atsisakė teisių į Lietuvą ir pripažino jos nepriklausomybę ir suverenumą.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 1920 m. liepos 12 d. taikos sutarties 1 straipsniu Rusija visiems laikams atsisakė teisių į Lietuvą ir pripažino jos nepriklausomybę bei suverenumą. |
| t-002 Sovietų delegacija, vadovaujama Adolfo Jofės, sutiko pripažinti Lietuvą remdamasi nacijų apsisprendimo teise. |
| t-003 1920 m. rugpjūtį Rusijos bolševikai intensyviai rengė sukilimą Lietuvoje, bet Lenkija juos sumušė. |
| t-004 1920 m. liepos 5–16 d. Spa konferencijoje didžiosios valstybės nurodė Lenkijai grąžinti Vilnių Lietuvai, ir Varšuva su tuo sutiko. |
| t-005 Lietuviai sutiko įrašyti Adolfo Jofės prašytą nuostatą, kad Lietuva ir Sovietų Rusija niekuomet nebuvo karo padėtyje. |
| t-006 Prie 1920 m. liepos 12 d. taikos sutarties 2 straipsnio sovietai pridėjo slaptą papildymą dėl Rusijos dalinių įėjimo į Lietuvą karo su Lenkija metu. |
| t-007 1920 m. liepos 12 d. taikos sutarties 1 straipsniu Rusija visiems laikams atsisakė teisių į Lietuvą ir pripažino jos nepriklausomybę bei suverenumą. |
| t-008 Lietuviai sutiko įrašyti Adolfo Jofės prašytą nuostatą, kad Lietuva ir Sovietų Rusija niekuomet nebuvo karo padėtyje. |
| t-009 Liko ir teisinių kolizijų – Lenkijos ir Sovietų Rusijos siena pagal 1921 m. Rygos sutartį ėjo į rytus nuo Lietuvos–Sovietų Rusijos sienos, nubrėžtos pagal 1920 m. Maskvos taikos sutartį tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos. |