1920 m. liepos 12 d. taika su Sovietų Rusija

Santrauka

1918 metų Vasario 16 Aktas 135; Versalio sistemoje 138; 1920 m. liepos 12 d. taika su Sovietų Rusija 141; Paskutinė federacijos. Tačiau sovietai, vadovaujami Adolfo Jofės (Adolf Joffe), traktavo Lietuvą kaip naują politinį vienetą ir sutiko pripažinti Lietuvą remdamiesi nacijų apsisprendimo teise – taigi silpnesniu pripažinimo dokumentu. Lietuviai atsigriebė 1 sutarties straipsnyje – juo Rusija visiems laikams atsisakė teisių į Lietuvą ir pripažino jos nepriklausomybę ir suverenumą.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Maskvos sutartis turėjo alternatyvą: Spa konferencijoje didžiosios valstybės nurodė Lenkijai grąžinti Vilnių Lietuvai.		c-001
t-002 Jofės prašymą – įrašyti, kad Lietuva ir Sovietų Rusija „niekuomet nebuvo karo padėtyje“ (tai skambėjo paradoksaliai, nes sutartis vadinosi „Taikos sutartimi“).		c-002
t-003 Tačiau sutartis turėjo silpną vietą – prie jos 2 straipsnio sovietai įbruko slaptą papildymą, kad Rusijos dalinių įėjimas į Lietuvos teritoriją karo su Lenkija metu nebus traktuojamas kaip sutarties pažeidimas ar „nedraugiškas aktas“ prieš Lietuvą.		c-003
t-004 Žinoma, Taikos sutartis, pasirašyta Maskvoje, būtų nieko verta, jei Lenkija nebūtų sumušusi Rusijos bolševikų, nes šie intensyviai ruošė sukilimą Lietuvoje 1920 m. rugpjūtį.		c-004
t-005 Liko ir teisinių kolizijų – Lenkijos ir Sovietų Rusijos siena pagal 1921 m. Rygos sutartį ėjo į rytus nuo Lietuvos–Sovietų Rusijos sienos, nubrėžtos pagal 1920 m. Maskvos taikos sutartį tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos.		c-005

Reikšmingi paminėjimai

c-002

Santrauka: Jofės prašymą – įrašyti, kad Lietuva ir Sovietų Rusija „niekuomet nebuvo karo padėtyje“ (tai skambėjo paradoksaliai, nes sutartis vadinosi „Taikos sutartimi“).

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Toliau kaudamiesi dėl didesnės teritorijos Rytuose, moty- vuodami jos dydį katalikų tikėjimo paplitimu, etnografiniais ir istoriniais duomenimis, pasitelkę savo delegacijos narių žydų (S. Rozenbaumo) ir baltarusių (D. Semaško) argumentus, lietuviai patenkino dar vieną A. Jofės prašymą – įrašyti, kad Lietuva ir Sovietų Rusija „niekuomet nebuvo karo padėtyje“ (tai skambėjo paradoksaliai, nes sutartis vadinosi „Taikos sutartimi“). Lietuva gavo 3 mln. aukso rublių kompensaciją ir pažadus, kad galės išsikirsti miško, atsiimti išvežtus į Maskvą archyvus. Lietuva ri- zikavo pasirašydama sutartį, nes manė, jog, baltiesiems nugalėjus bolše- vikus, būtų atiduota Rusijai arba Lenkijai. Apskritai 1920 m. liepos 12 d. pasirašyta Taikos sutartis su Sovietų Rusija buvo didelis Lietuvos diplo- matijos laimėjimas mezgant ne tik savo šalies santykius su Rusija, bet ir su Lenkija. Negalėjo šios sutarties ignoruoti ir Vakarų valstybės.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Tačiau sutartis turėjo silpną vietą – prie jos 2 straipsnio sovietai įbruko slaptą papildymą, kad Rusijos dalinių įėjimas į Lietuvos teritoriją karo su Lenkija metu nebus traktuojamas kaip sutarties pažeidimas ar „nedraugiškas aktas“ prieš Lietuvą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tačiau sutartis turėjo silpną vietą – prie jos 2 straipsnio sovietai įbruko slaptą papildymą, kad Rusijos dalinių įėjimas į Lietuvos teritoriją karo su Lenkija metu nebus traktuojamas kaip sutarties pažeidimas ar „nedrau- giškas aktas“ prieš Lietuvą. Tai leido raudoniesiems 1920 m. liepos 14 d. okupuoti Vilnių ir permesti per miestą kariuomenę į lenkų frontą – Len- kijos ir Sovietų Rusijos kare Lietuva jau nebeatrodė neutrali, kaip skelbė- si, o lenkams ji tapo bendro fronto prieš bolševikus išdavikė – tokią teko sumokėti kainą už Vilniaus pripažinimą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Žinoma, Taikos sutartis, pasirašyta Maskvoje, būtų nieko verta, jei Lenkija nebūtų sumušusi Rusijos bolševikų, nes šie intensyviai ruošė sukilimą Lietuvoje 1920 m. rugpjūtį.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Žinoma, Taikos sutartis, pasirašyta Maskvoje, būtų nieko verta, jei Len- kija nebūtų sumušusi Rusijos bolševikų, nes šie intensyviai ruošė sukilimą Lietuvoje 1920 m. rugpjūtį. Jie atsiuntė iš RSSFR apie 2 000 diversantų su padirbtais lietuviškais dokumentais, nelegaliai gabeno ginklus ir steigė jų sandėlius Kaune ir kituose miestuose, verbavo vietinius gyventojus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Liko ir teisinių kolizijų – Lenkijos ir Sovietų Rusijos siena pagal 1921 m. Rygos sutartį ėjo į rytus nuo Lietuvos–Sovietų Rusijos sienos, nubrėžtos pagal 1920 m. Maskvos taikos sutartį tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Liko ir teisinių kolizijų – Lenkijos ir Sovietų Rusijos siena pagal 1921 m. Rygos sutartį ėjo į rytus nuo Lietu- vos–Sovietų Rusijos sienos, nubrėžtos pagal 1920 m. Maskvos taikos su- tartį tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos. Pagal abiejų tų sutarčių punktus dėl Vilniaus turėjo susitarti Lietuva ir Lenkija.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Bibliografiniai įrodymai

c-001

Santrauka: Maskvos sutartis turėjo alternatyvą: Spa konferencijoje didžiosios valstybės nurodė Lenkijai grąžinti Vilnių Lietuvai.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 143 Maskvos sutartis turėjo ir alternatyvą. Kai lenkų daliniai, spaudžiami bolševikų, ėmė trauktis, konferencijoje Spa 1920 m. liepos 5–16 d. didžio- sios valstybės nurodė Lenkijai grąžinti Vilnių Lietuvai ir Varšuva sutiko. Atsirado unikali galimybė atgauti sostinę Antantės padedamiems ir dar pritariant Lenkijai. Tačiau lenkų kariškiai neskubėjo perduoti Vilniaus lietuviams ir pirmi į jį įžengė Raudonosios armijos kavalerijos korpusai, o Lietuvos kariuomenė – tik liepos 15-ąją jau padėjus parašus po sutartimi Maskvoje… Tad Vilnių Lietuvai perdavė ne lenkai, o bolševikai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai